Charles Claude Guthrie nebuvo išprotėjęs piktadarys, bet dėl jo gyvenamuoju laikotarpiu (pačioje XIX amžiaus pradžioje) buvusių nepalankių sąlygų, būdamas pilnas visokiausių beprotybių ir dar bala žino ko, šis vyras atliko porą eksperimentų, dėl kurių šiandien šalintųsi jūsų visi žmonės, išskyrus visiškai pamišusius mokslininkus.
Ch. C. Guthrie prisidėjo prie šių dienų transplantacijos praktikos raidos, ir, nepaisant to, kad tokio kieto palikimo norėtų bet kuris žmogus, jis, ko gero, buvo pirmasis vyrukas, kuris vieno šuns galvą prisiuvo prie kito šuns kūno, bent jau verslo sumetimais.
Tik tenka paaiškinti, kad tai nebuvo galvos persodinimas. Jis padarė dvigalvį šunį ir tai, matomai, buvo pirmasis žingsnis link Cerberio – trigalvio šuns graikų mitologijoje – sukūrimo. Gal būt, jums teko jį matyti pirmojoje filmo apie Harį Poterį serijoje.
7. Johannas Conradas Dippelis iš esmės buvo Frankenšteinas
1673 metais Johannas Conradas Dippelis gimė Frankenšteino pilyje. Rimtai. Tuo savo pasakojimą, tur būt, galėtume ir užbaigti, bet kuriam galui tada iš viso užsiminėme apie tai.
Tapęs, kaip manoma, įkvėpimo šaltiniu rašytojai Mary Shelley sukurti gero daktaro personažą, jis gyveno pilyje ir leido savo dieneles, praktikuodamasis anatomijos ir alchemijos srityse. Suprantama, sklido kalbos, kad ta jo anatomija apėmė ir tokią veiklą, kaip įvairių žmogaus kūno dalių virimas dideliuose kubiluose, norint sukurti dirbtinį padarą, bet gaudavosi tikra beprotiena - troškinta žmogiena.
Dar kalbama, kad jis taip pat mėgindavo perkelti sielą iš vieno lavono į kitą, panaudodamas piltuvą, žarną ir daug alyvos. Sklinda ir įvairiausi gandai apie kapų plėšimą, dėl ko jis buvo susietas su istorija apie Frankenšteiną. Ar visa tai yra tiesa, dar reikėtų gerai apsvarstyti ir padiskutuoti, bet jis tikrai buvo išvarytas iš miesto už visokius velnius, kuriuos krėtė.
Jis taip pat išrado ir jo vardu pavadintą Dipelio alyvą – skanų tonizuojantį gėrimą, daromą iš kaulų, kraujo ir įvairių kitų įdomių gyvulinės kilmės produktų, kuris būdavo distiliuojamas, kad pavirstų „gyvybės eliksyru“, tačiau gaudavosi tik bjauriai smirdintis spiritinis gėrimas, kuris, galimas dalykas, „padovanojo“ žmonėms kempinligę.
8. Keistenybių genijus
Nikola Tesla, ko gero, svarbiausias istorinis personažas, suteikęs ypatingo blizgesio išprotėjusio mokslininko profesijai. Viena vertus. N. Tesla įnešė didžiulį indėlį į elektrotechnikos ir elektromagnetizmo teoriją, kita vertus, daugelis jo bandymų verčia prisiminti piktadarius iš Betmeno pasaulio.
Pirma, N. Tesla pasižymėjo keletu keistenybių. Jis negalėdavo pakęsti purvo ir mikrobų, nemėgo apvalių daiktų ir jautė nepaaiškinamą pasišlykštėjimą, matydamas perlų auskarus.Viešbučiuose jis apsistodavo tik tuose kambariuose, kurių numeris dalijasi iš trijų, liguistai domėjosi karveliais ir neapkentė storų žmonių.
Be savo pagrindinių pasiekimų N. Tesla pramogavo, kurdamas naujus būdus elektrai pritaikyti. Pavyzdžiui, teoriškai jis sukūrė superginklą – dalelių spindulį, kuriuo buvo galima numušti, kaip rašė pats išradėjas, „10 000 priešo lėktuvų 200 mylių atstumu“. Jis taip pat mąstydavo apie antigravitacinių orlaivių sukūrimą, keliones laike ir įrenginį, kuris galės perkelti paveikslėlius tiesiai iš jūsų vaizduotės į ekraną.
9. Tiesioginis ryšys su Dievu
Michaelis Persingeris užsiiminėjo kognityvine neurologija, kol ši jam neįgriso iki gyvo kaulo, ir tada jis pabandė nei daug, nei mažai – paversti apsauginį sportinį šalmą prietaisu ryšiui su Dievu palaikyti. Įrenginys, kurį jis pavadino „dievišku šalmu“, veikdavo smegenų parietalinę ir smilkinio skiltis elektromagnetiniais laukais. Rezultatas būdavo tas, kad bandyme dalyvaujantis žmogus jausdavo Dievo buvimą, apie ką pareikšdavo per 80 procentų jo eksperimentų dalyvių.
Įdomu, kad vėliau M. Persingeris bandydavo paaiškinti beveik visus nepaaiškinamus reiškinius tuo, kad smegenys yra paveikiamos tokiais elektromagnetiniais laukais. Pavyzdžiui, jis priėjo išvadą, kad NSO stebėjimai susiję su Žemės seisminiu aktyvumu – ši generuoja elektromagnetinius laukus, kurie, veikdami smegenis, sukelia haliucinacijas.
10. Sunaikinti visą pasaulį
Visų pirma, Thomas Midgley jaunesnysis yra atsakingas už benzino su švinu išradimą – šį benziną jis sukūrė kompanijai „General Motors“. Mūsų laikais toks benzinas jau negaminamas Kodėl? Todėl, kad jis siaubingai nuodingas, štai kodėl.
Vien tik per pirmuosius šių degalų gamybos metus dešimt darbuotojų mirė ir dar daugiau sunkiai susirgo. Aišku, kompanijai tai nepatiko, bet ne dėl to, kad darbuotojai mirdavo, o todėl, kad dėl to mažėjo gamybos tempai. Taip kad dėl seno gero amerikietiško efektyvumo jie pastatė naują gamyklą. Per kitus du mėnesius žmonės vėl apsinuodijo švinu, apsinuodijimo aukas kamavo haliucinacijos ir beprotybė. Mirė dar penki žmonės.
Per visą tą laiką T. Midgley, ko gero, atsakingai pasielgė tik vieną kartą. Spaudos konferencijoje jis nusiplovė rankas švino tirpale, kurio pildavo į benziną, ir minutę kvėpavo nelemtų degalų garais, norėdamas įrodyti, kad jie nekenksmingi. Tokiu būdu, T. Midgley dėka nuodingi garai nuodijo orą dar kelis dešimtmečius.
Tačiau vien tik degalais viskas neapsiribojo: kada „General Motors“ pranešė T. Midgley, kad jiems reikia chemikalo, kurį būtų galima naudoti šaldymo sistemose, jis jiems pasiūlė chlorfluorangliavandenilius. Prabėgus dešimtmečiams, jau po paties chemiko mirties, pasaulis sužinojo, kad dėl šių medžiagų ozono sluoksnyje atsiranda skylių. Beje, ir nelemtasis benzinas buvo uždraustas tik 1973 metais.
