Nuo pat to laiko, kai asteroidus tiriantis Japonijos kosminis zondas šią vasarą po septynerius metus trukusios kosminės kelionės avariniu būdu nusileido Australijos lygumose, visi nekantriai laukė, kada JAXA patvirtins, jog aparatas tikrai pargabeno asteroido medžiagos mėginių. Toks patvirtinimas gautas praėjusį antradienį.
Ši žinia reiškia, jog mokslininkams pirmą kartą istorijoje pavyko gauti už Žemės ribų esančio asteroido dulkių, ir kad „Hayabusa" misija buvo sėkminga. Kol kas JAXA (Japonijos kosminių tyrimų agentūros) mokslininkams iš zondo krovininės kapsulės pavyko surinkti apie 1500 asteroido dulkių dalelių. Krovininė kapsulė buvo išmesta iš kosminio aparato dar prieš jam užsiliepsnojant nuo trinties su planetos atmosfera. Dar liepos mėnesį JAXA patvirtino, jog kapsulėje išties rasta dulkių, tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar ši medžiaga išties priklausė asteroidui „Itokawa", kuriame „Hayabusa" buvo nusileidęs 2005 metais, ar tai buvo tik žemiškos kilmės priemaišos.
Panaudodami skenuojantį elektronų mikroskopą, JAXA mokslininkai aptiko geležimi praturtinto olivino ir pirokseno mineralų dalelių, kurių daugumos skersmuo yra mažesnis kaip 10 mikronų. Dalelių cheminė sudėtis atitinka astronomų atliktus asteroido sudėties matavimus, todėl tai leidžia atmesti galimybę, kad dalelės į kapsulę pateko Žemėje. Mokslininkai taip pat patvirtino, jog „Itokawa" yra S tipo asteroidas - nuosėdinio pobūdžio nuolaužų rinkinys, kurias vienoje krūvoje palaiko jų pačių gravitacija. Šie duomenys taip pat sutampa su ankstesniais astronominių stebėjimų rezultatais.
2003 metais prasidėjusios „Hayabusa" misijos sėkmė, švelniai tariant, „kabėjo ore". Pirmoji tokio tipo operacija, kurios metu zondas turėjo aplankyti asteroidą, surinkti fizinius mėginius ir sugrįžti į Žemę, buvo dažnai palyginama su vadinamaisiais „Merfio dėsniais". Kuro nuotėkis, komunikaciniai trikdžiai, variklio gedimai ir įvairiausi kiti nesklandumai zondą lydėjo nuo pat skrydžio pradžios. Kaip tik todėl misija truko trejais metais ilgiau nei planuota. Mėginimas nuleisti ant asteroido paviršiaus specialų nutūpimo modulį taip pat nepasisekė - modulis į šį objektą net nepataikė. Galiausiai misijos operatoriai nusprendė ant asteroido tūpti pačiu zondu, kad į mėginių kapsulę pavyktų surinkti nors truputį jo dulkių.
Neįtikėtina, tačiau daugiau intuicija, nei planuotais veiksmais paremta JAXA misija pavyko. Ji įrodo, jog mes galime ne tik siųsti zondus į toli nuo Žemės esančius dangaus kūnus ir sugrąžinti atgal jų mėginius, bet ir tai, kad mūsų turimų technologinių galimybių pakanka tiksliai nustatyti asteroidų buvimo vietą ir netgi juose nusileisti. Tačiau praktikos šioje srityje neabejotinai reikia - JAXA jau dabar konstruoja „Hayabusa 2", kuris 2018 metais turėtų nutūpti kitame daug anglies turinčiame asteroide.
