Jau senokai CD formato gerbėjų gretose aptarinėjami įvairūs būdai garso atkūrimo kokybei tobulinti - siekiama pagerinti kompaktinės plokštelės savybes. Vienoje stovyklos pusėje telkiasi smulkių, paprastų priemonių mėgėjai, kitoje – sudėtingų, sąlygiškai brangių technologinių įrenginių šalininkai.
Kompaktinė plokštelė (CD), neseniai atšventusi 20-ies metų jubiliejų, tarp melomanų vis dar išlieka populiariausia muzikos laikmena. Dar ne visi pasidavė viską šluojančiai MP3 įrenginių pirkimo bangai. Ir toli gražu ne kiekvienas muzikos gurmanas, svajojantis įrašus kaupti vinilinėmis plokštelėmis, ryšis apsunkinti savo gyvenimą nuolatiniu dulkių valymu, plokštelių vartaliojimu, galiausiai – norimų įrašų paieškomis.
Kompaktinių diskų gerinimas
Jau senokai CD formato gerbėjų gretose aptarinėjami įvairūs būdai garso atkūrimo kokybei tobulinti (siekiama pagerinti kompaktinės plokštelės savybes). Vienoje stovyklos pusėje telkiasi smulkių, paprastų priemonių mėgėjai, kitoje – sudėtingų, sąlygiškai brangių technologinių įrenginių šalininkai. Pirmieji naudoja įvairiausius kompaktinio disko krašto dažymo flomasterius, disko paviršiaus valiklius, skaidrumo bei nuskaitymo gerinimo prietaisus ir aibę kitokių pieštukų, valiklių ir cheminių tirpalų. Įrenginių grupės atstovai savo kompaktines plokšteles išmagnetina, apipjausto, kaitina ar kitaip modifikuoja.
Visos priemonės turi pranašumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, pirmosios stovyklos atstovų sukurtų metodų poveikis trumpalaikis. Jei gautas rezultatas nepatinka, galite tikėtis, kad ilgainiui jūsų įrašas atgaus pirmines savybes. Kadangi taikomų metodų poveikis trumpas, dažnokai teks, trinti, valyti, šluostyti ir kitaip švaistyti laiką, užuot mėgavusis muzika. Su technika viskas paprasčiau – vienąkart pritaikius, ateityje išvengiama bereikalingų rūpesčių. Nors pasitaiko ir kitaip. Galimas daiktas – ilgai ieškotas ir sunkiai įsigytas retas įrašas bus nepataisomai sugadintas. Diskusijų šiomis temomis gana daug. Vilniuje jau kuris laikas vieną tokį įrenginį galima patiems pačiupinėti. Pastaruoju metu svarstoma, ar nevertėtų praplėsti akiračio ir paieškoti kitų prietaisų. Ta proga skaitytojams trumpai pristatome pagrindinius šio tipo įrenginius.
„CD Sound Improver“
Įprastai pernelyg praktiški ir racionalūs vokiečiai turi pasiūlymą „tobulintųjų“ gretoms – bendrovės „AudioDeskSysteme“ sukurtą plokštelių apipjaustymo įrenginį „CD Sound Improver“. Šis prietaisas pristatomas drąsiu šūkiu: „Geresnis garsas greičiau nei per minutę“. Dauguma garso technikos rinkos atstovų visas naujoves siūlo savo pirkėjų technikai ar perklausų aplinkai tobulinti, o vokiečiai griebiasi iš peties – tobulina kompaktines plokšteles.
Anot prietaiso kūrėjų, būtent kompaktinėje plokštelėje susiformavę šviesos atspindžiai tiesiogiai lemia ne visą skambesio potencialo išnaudojimą. Šviesa (tiksliau, lazerio spindulys) atsitiktinai klaidžioja po laikmeną nuolat atsispindėdama nuo jo briaunų, paviršiaus ir gadina garso gurmanų nuotaiką. Senokai rinkoje esančiais specialiais žalios ir juodos spalvos žymekliais, skirtais kompaktinių plokštelių kraštui nuspalvinti, nepavyksta visiškai nuslopinti šviesos atspindžių. Įveikti „klaidžiojančios šviesos“ problemą sunku netgi „High End“ klasės grotuvams, kurie skirti įnoringiausiems reikalavimams tenkinti. Kalbant muzikiniais techniniais terminais, tie klaidžiojantys šviesos spindulėliai mažina įrašų skaidrumą ir detalumą.
Norėdama išgelbėti pasaulį bendrovė „AudioDeskSysteme“ kuo rimčiausiai ėmėsi šios problemos ir įgyvendino drąsų sumanymą – sukūrė kompaktinių plokštelių apipjaustymo įrenginį. Anot gamintojos, per kelias minutes „CD Sound Improver“ visiems laikams pagerins jūsų pamėgtos kompaktinės plokštelės garso atkūrimo galimybes. Korektūra negrįžtama ir skaudi – specialiu įrenginiu nurėžtas kompaktinės plokštelės kraštas vėliau uždažomas paprasčiausiu juodu flomasteriu. Pats prietaisas ganėtinai paprastas – tai tvirtai suręsta dėžutė, kurioje telpa optinio disko sukimo mechanizmas ir itin kieti pjaustytuvo volframo ir karbido ašmenys. Tiesa, dar reikia dulkių siurblio likusioms drožlėms išsiurbti.
Moksliniu požiūriu šis sumanymas prastai pagrįstas. Bendrovė pateikia moksleivišką brėžinuką, kuriame pavaizduoti šviesos (lazerio) spinduliai ir jų kryptys atsispindėjus. Norint suteikti rimtumo įspūdį, pridėtas piešinėlis – lyg būtų ranka braižytas, tarsi „tiesiai nuo mokslininkų stalo“. Bendrovės „Audiodesk“ atstovų teigimu, geriausias rezultatas pasiekiamas plokštelės kraštą rėžiant 36 laipsnių kampu. Pastarajam atradimui prireikė sekinančių tyrimų. Išradėjai – biochemikas ir inžinierius. Galbūt dėl jų išsilavinimo ypatumų nėra pateikta atspindžio, duomenų nuskaitymo tikslumo kreivių ar kitų išsamių rezultatų.
Jei įrenginio konstrukcija paprasta, jo naudojimas, rezultatų veiksmingumas ir pastovumas kelia šiokių tokių abejonių. Apipjautą laikmeną reikia uždažyti juodu flomasteriu. Rėžimo procesas iš dalies automatizuotas (gamykloje peilis būna įtaisytas pačiu tinkamiausiu kampu), o uždažymas priklauso tik nuo eksperimentuotojo. Gaila, kad nenurodoma, ar „CD Sound Improver“ neturi įtakos apdorotų laikmenų ilgaamžiškumui.
Tiesa, išbandžius šį CD tobulinimo metodą, poveikis buvo pastebėtas iškart – muzika iš patobulinto disko skambėjo skaidriau ir lengviau. Šį efektą galima sieti ir su sumažėjusiomis vibracijomis dideliu greičiu besisukant nuskaitomai kompaktinei plokštelei. Kitaip tariant – apipjaustymas pagerino disko aerodinamines savybes.
Be audiofilų, šio įrenginio „triukai“ turėtų sudominti ir vaizdo įrašų mėgėjus – pašalinus laikmenos atspindžius, teoriškai pagerėja ir vaizdo atkūrimo savybės.
Dar vienas intriguojamas sumanymas mus pasiekia iš Tekančios saulės šalies. Prieš tai nagrinėtas prietaisas koreguoja nuskaitytos informacijos kokybę nurėžus kompaktinės plokštelės kraštą, o bendrovės „Nanotech“ atradimas „Nespa Pro“ taiso optinių diskų gamybos metu įveltas technologines klaidas.
Apšviesti antgamtiškai galingo šviesos srauto gamybos defektai (burbuliukai) kompaktinėje plokštelėje išgaruoja. Kaip teigia gamintojai, po tokio „gydymo“ pagerėja nuskaitymo tikslumas ir garso kokybė, tačiau pagerėjimo lygis gali skirtis – tai priklauso nuo laikmenos kokybės.
Kad diskas būtų sėkmingai nuskaitytas (CD, SACD, DVD ir kt.), lazerio spindulys turi itin tiksliai „jausti“ diske įspaustų duobučių kraštą. Gaminant kompaktines plokšteles tarp plokštelės pagrindo ir apsauginio sluoksnio susiformuoja įvairių defektų – skysčių lašelių likučių, dujų burbuliukų ir kt. Skirtingų plokštelių netikslumų kiekis skiriasi (tai priklauso nuo gamyboje naudotų medžiagų ir technologijų) – griežtų standartų šioje srityje nėra.
„Nanotech“ pasiūlė paprastą problemos sprendimo būdą – išgarinti (iškepinti) burbuliukus labai galinga ir ryškia šviesa. Jau senokai mokslinės fantastikos platybėse nagrinėjama „Žmogaus, pavergusio gamtą“ tema. Japonai, senai besipuikuojantys simfoninius kūrinius atliekančiais robotų orkestrais, šįkart žengė „galaktikos užkariavimo“ link. Pasak jų, „Nespa Pro“ įrenginio lempos galingumas (3 mln. liuksų) daugelį kartų pranoksta vidutinį, Žemės paviršių pasiekiantį saulės spindulių intensyvumą (100 tūkst. liuksų). Paprastai kalbant, į nedidukę dėžutę telpa 30 mūsų saulių. Gali būti, kad japonai savo inžinieriams (arba rinkodaros specialistams) skiria ypač stiprių „optimizmo“ vaistų. Kuklesniems pirkėjams siūlomos paprastos „Nespos“, kurių galingumas trigubai silpnesnis už „Pro“ versijos įrenginių. Apšviesti antgamtiškai galingo šviesos srauto gamybos defektai (burbuliukai) kompaktinėje plokštelėje išgaruoja. Kaip teigia gamintojai, po tokio „gydymo“ pagerėja nuskaitymo tikslumas ir garso kokybė, tačiau pagerėjimo lygis gali skirtis – tai priklauso nuo laikmenos kokybės.
Termobranduoliniais bandymais namie jums užsiimti neteks – įrenginį valdyti paprasta, jis yra labai funkcionalus. Tereikia nustatymo mygtuku pasirinkti šviesos blyksnių skaičių – 30, 60 ar 120. Paprastai galvojant, jei „Nespa Pro“ yra trigubai galingesnė už įprastą versiją „Nespa“, identiškam rezultatui pasiekti jums reikės triskart mažiau laiko. Ar verta skirti papildomus kelis šimtus eurų (tiek skiriasi skirtingų modelių įrenginių kaina), spręsti jums. Nustačius „keptuvės“ galingumą, belieka spustelėti „raudoną“ mygtuką, kuris, beje, nėra raudonas, ir pradėti kepti savo kompaktinę plokštelę. Dėl jūsų saugumo ksenoninė lempa veikia tik visiškai uždarytoje dėžutėje. Turbūt mažai kas norėtų tokio ryškumo šviesą pamatyti savo akimis. Procedūrai pasibaigus, apdorotos laikmenos galima iškart klausytis – inkubacinis atvėsinimo laikotarpis nėra būtinas.
Nors įrenginį valdyti itin paprasta, nėra pateikta jokių rekomendacijų dėl optimalaus kepinimo režimo. Kaip virtuvėje elgtis su keptuve ir produktais – aišku: jei sudegini dešreles, nusiperki naujų ir kepi atsargiau. Su „Nespa“ kiek sudėtingiau – ilgiau pakepinę, vietoj plokštelės galite rasti anglies gabalėlį. Juokai juokais, bet kaip pasiekti geriausią rezultatą, niekas jums nepasakys. Skirtingoms laikmenoms kepinimo režimai bus skirtingi. Jei turite jums be galo brangią ir retą plokštelę, abejoju, ar norėsite rizikuoti. Jei nuspręsite eksperimentuoti su originalo kopijomis, rezultatus greičiausiai gausite kitokius, nei naudodami originalą. Tam turės įtakos laikmenų gamybos skirtumai. Beje, kaip ir „CD Sound Improver“, „Nespa“ pagerina ir vaizdo laikmenų kokybę.
Popieriuje viskas atrodo labai gražiai – galima lengvai parašyti apie saulę pranokstančią lempą, neregėtą poveikį garso kokybei ir t. t. Bet neturint galimybės įrenginio poveikio patikrinti praktiškai, nesinorėtų išsiplėsti aptariant potencialias galimybes.
„Furutech RD-2“
Kitas įdomus įrenginukas – optinių diskų išmagnetinimo įtaisas. Priešingai nei „Audiodesk“, „Furutech“ siūlomi išmagnetinimo įrenginiai nesukelia negrįžtamų pasekmių. Pirmoji toptelėjusi mintis, išgirdus apie šį daiktą: o kas gi įsimagnetina kompaktiniame diske?
Per daug nesigilinant į laikmenų gamybos technologijas, galima priminti, kad kompaktinės plokštelės gaminamos iš neįsimagnetinančių medžiagų. Tačiau „Furutech“ aiškina, kad įsimagnetinimą sukelia įsimagnetinančios priemaišos. Laikmenų gamybai naudojamos medžiagos nėra itin grynos, taigi patenka įvairių metalinių dalelių. Be to, plokštelių dažai turi geležies, nikelio, kobalto ir kitų priemaišų, linkusių įsimagnetinti. Taigi teoriškai kompaktinė plokštelė įsimagnetinti gali, tik įdomu sužinoti kiek. „Audiodesk“ ir „Nespa“ įrenginių inžinieriai nepateikia rimto mokslinio pagrindimo ar ypač technokratų mėgstamų grafikų. „Furutech“ į tai žvelgia atsakingiau.
Grafikai
Norėdami pagrįsti savo prietaisų veiksmingumą, gamintojai pateikia įvairių brėžinių, vaizduojančių signalų spektrą (žr. į paveikslėlius Nr. 1, 2, 3, 4).
Brėžiniuose horizontalioje ašyje pavaizduotas dažnis, vertikalioje – laikas, o gūbrių viršūnių aukštį galima įvertinti iš signalo amplitudės. Paveikslėliuose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikti neapdoroti duomenų signalo spektrai, o Nr. 3 ir Nr. 4 – apdoroti. Aiškiai matyti neapdorotų egzempliorių kraštų netolygumas, savotiškas išsibarstymas laiko ir dažnio skalėje. Taip pat neapdorotų bandinių schemose išryškėja baltos spalvos gūbriai, kurie, manoma, atsirado dėl netikslaus nuskaitymo. Palyginus apdorotų laikmenų spektrus matyti, kad išmagnetintų laikmenų spektruose dingsta nuskaitymo klaidų dedamoji, pagerėja kreivių forma ir tolygumas.
Elektronikos terminais kalbant, „Furutech RD-2“ laikmenų išmagnetinimo prietaisas pagerina signalo bei triukšmo santykį ir sumažina nuskaitymo klaidų kiekį. Paveikslėliuose Nr. 2 ir Nr. 4 pateikiami garso signalų palyginimo duomenys. Apdorotų diskų spektrai (pav. Nr. 4) nurodo analogiškų duomenų signalų pagerėjimą, be to, signalo stulpelių aukštis (palyginti su neišmagnetintų laikmenų stulpelių aukščiu) yra didesnis. Taigi turėtų būti pagerintas dinaminis įrašų diapazonas. Lentelėje šalia grafikų „Furutech“ inžinieriai pateikia tikslius duomenis – netiesiniai iškraipymai sumažėjo 1,12 proc., o signalo ir triukšmo santykis pagerėjo 0,181 proc.
Žmogaus ausis subjektyviai interpretuoja elektroninių signalų pokyčius, taigi vienareikšmiškai pasakyti, 1 proc. ar net dešimtoji procento dalis yra daug ar mažai, negalima. Kol kas oficialių tokių įrenginių (ar jų analogų) platintojų Lietuvoje nėra, tad jų poveikio nagrinėjimą „savo ausimis“ teks atidėti vėlesniam laikui.
Martynas Sborikas
Žurnalas "Studio", 2008 Nr. 5
Numeryje taip pat skaitykite:
Pirmas bandymas - "Focus 220"
"Garsas ir emocijos"
Patobulinti CD: ar realu?
Naujos televizorių mados
