Vakarų žiniasklaidos priemonėse pradėta aktyviai diskutuoti apie gana įdomią praktiką, kurią pradėjo naudoti Izraelio specialiosios tarnybos įvažiuojančių į šią šalį užsieniečių atžvilgiu. Įtartini asmenys (nenuostabu, kad tokių kategorijai priklauso pirmiausia arabai ir musulmonai) gali būti paprašyti suteikti prieigą prie jų elektroninio pašto.
Užsieniečiui patekus į Izraelio muitinę (nesvarbu, ar atvyko lėktuvu, laivu ar antžemine transporto priemone), šios šalies saugumo tarnybos pareigūnas gali surinkti elektroninio pašto paslaugos adresą ir paprašyti įvesti savo prisijungimo duomenis, kad vėliau pareigūnai galėtų įsigilinti į jūsų susirašinėjimo su draugais ir pažįstamais turinį.
Liudininkai pasakoja, jog Izraelio pareigūnai be jokios sąžinės graužaties juokauja ir šaiposi, perskaitę kai kuriuos laiškus, be to, lengvai nukopijuoja jūsų adresatų kontaktinius duomenis. Jei žmogus atsisako suteikti prieigą į prie savo elektroninio pašto, jam gali būti pasakyta: „Jeigu turite ką slėpti, tai jūs turbūt teroristas“. Ir, žinoma, gali neleisti į šalį.
Netgi Izraelio žmogaus teisių gynėjai ir teisininkai pripažįsta, jog tokie veiksmai jų gimtojoje šalyje absoliučiai neteisėti, kadangi kratos gali būti vykdomos tik gavus teismo orderį. O JAV ambasada Izraelyje į prašymą pakomentuoti situaciją su žeminančiomis apžiūros procedūromis ir atsisakymu įleisti į šalį JAV piliečius, kurie kilę iš Palestinos, gavo štai tokį atsakymą: „Kiekviena suvereni valstybė pati sprendžia, ką įsileisti į savo teritoriją“. Ir tai visai nenuostabu, kadangi buvo atvejų, kai labai panašios praktikos imdavosi (galbūt ir dabar imasi) ir JAV, kuri apie užsienio pilietį nori žinoti praktiškai viską.
Šiame vaizdo siužete – atvykimas į Tel Avivo (Izraelis) oro uosto pasų kontrolės ir muitinės zoną.