Visų mūsų klausa yra skirtinga, tačiau net 360 milijonai kenčia nuo visiško apkurtimo. Kokios jūsų klausos ribos, galite pasitikrinti audiogramos pagalba. Tai garso įrašas, kuris skleidžia sinusines bangas žmogui girdimo garso spektre, paprastai svyruojančiame nuo 20 ir 20 000 Hz.
Audiograma yra naudojama specialistų, kurie tiria klausos sutrikimus. Kalbant ramiu tonu, garso dažniai patenka į 250 ir 6 000 Hz diapazoną. Tariami balsiai yra žemo dažnio. Jie sustiprina kalbos garsą. O priebalsės, ypač „f“, „s“ ir „d“, yra aukšto dažnio garsai.
Jaunesni žmonės paprastai girdi ir truputį aukštesnius dažnius. Intervalas sumažėja, kai vaikas pasiekia maždaug aštuntus metus, tačiau bendrasis diapazonas panašus tarp visų amžiaus grupių.
Moterys rečiau netenka klausos nei vyrai. Ties 40 metų amžiaus riba jie pradeda blogiau girdėti aukštesnio dažnio garsus (nuo 5 iki 10dB).
Šio vaizdo įrašo kūrėjas teigia, kad „idėja buvo padidinti pastovios frakcijos dažnį, o ne reikšmę“. Tokiu būdu yra aiškiai pastebima greita kaita žemesniame dažnyje ir beveik jokių pokyčių aukštesniame. Visą įrašo laiką bangos dydis atitiko akustinio slėgio matmenis.
Klausant žemesnius dažnius – < 1 000 Hz – patartina padidinti garsą, tačiau aukštesnio dažnio diapazone vėl jį sumažinti, kad nepakenktumėte klausai. Siekiant sustiprinti efektą, rekomenduojama užsidėti ausines.
Nors audiogramos spektras atitinka žmogaus klausos ribas, idealiomis sąlygomis įmanoma išgirsti ir 12 Hz dažnio garsą. Individualus klausos diapazonas priklauso nuo bendros žmogaus ausų būklės ir nervų sistemos.
Kalbant ne tik apie žmones, katės gali girdėti net iki 79 000 Hz garsą. Jos yra vienos jautriausių garsui žinduolių. Tuo tarpu šunys iki 60 000 Hz, priklausomai nuo veislės ir amžiaus. Šikšnosparniai jautria klausa kompensuoja savo prastą regėjimą, todėl jų klausos diapazonas svyruoja nuo 1 000 Hz iki 200 000 Hz.
