Žmonės priima sprendimus kur kas anksčiau, nei jiems atrodo, teigiama naujausiame neuromokslininkų tyrime, praneša „Wired.com.“
Vokietijos mokslininkai, naudodami smegenų skenavimo įrangą, galėjo nuspėti tiriamųjų asmenų sprendimus nuo 7 iki 10 sekundžių prieš jiems pradedant suvokti, kad daro sprendimą.
Tyrimo rezultatai spausdinami naujausiame „Nature Neuroscience“ žurnalo numeryje.
Tiriamųjų, stebimų funkciniu magnetinio rezonanso aparatu (fMRI), buvo prašoma priimti paprastą sprendimą – paliesti mygtuką kaire ar dešine ranka.
Iš pradžių smegenys aktyviausiai veikė regione, kuris siejamas su aukštesniojo planavimo operacijomis, vėliau suaktyvėjo už jutimų integraciją atsakinga smegenų dalis.
Šis, nuolat pasikartojantis, smegenų veikimo modelis leido mokslininkams tiksliai nuspėti tiriamųjų pasirinkimą dar tuomet, kai patiems tiriamiesiems atrodė, kad jie vis dar renkasi sprendimo būdą.
„Mūsų sprendimai yra detaliai parengiami smegenų „užkulisiuose“. Kai mes juos imame svarstyti sąmoningai didžiausia darbo dalis jau būna padaryta“, – sako studijos bendraautorius Johnas-Dylanas Haynesas iš Maxo Plancko instituto.
Tokie tyrimų rezultatai dar kartą priverčia žmones užduoti paprastus, bet šimtmečiais filosofus kankinančius klausimus – ar žmogus turi laisvą valią, ar jis sąmoningai renkasi sprendimus, ar pasirinkimo laisvė tėra iliuzija?
Neuromokslininkas Markas Hallettas teigia, kad nerimą dėl potencialios „laisvos valios“ iliuzijos gali jausti tik žmonės, kurie turi klaidingą suvokimą, jog jų sąmonė egzistuoja atskirai nuo fizinių smegenų.
„Sąmoningai mes suvokiame tik dalį visų operacijų, kurias atlieka mūsų smegenys“, – aiškina M. Hallettas.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nevertėtų daryti pernelyg toli siekiančių išvadų. Spėjimai nebuvo absoliučiai teisingi visais atvejais.
Be to, buvo tiriama gana paprasta sprendimo priėmimo operacija. Kol kas mokslininkai negali atkurti sudėtingų, keletą tarpinių tikslų turinčių tiriamųjų pasirinkimų laboratorinėse sąlygose.
Mindaugas Pyragas
