Kamuoliniai žaibai? Spektriniai šviesuliai? Pelkių dujos? Ankstyvą gegužės 7 d. rytą virš Maršalo salų Ramiajame vandenyne NASA fotografas Džonas Grantas (John Grant) užfiksavo štai tokius šleifus.
Nors vaizdas iš dalies primena prastos kokybės specialiuosius efektus šie spalvingi debesys yra regimosios dūmų liekanos, kurias danguje paliko dvi meteorologinės raketos, iš Roi Namuro (Maršalo salos) paleistos gegužės 7 d. 10.39 val. Lietuvos laiku. Raketos kilo vykdant NASA finansuojamą eksperimentą EVEX, kurio tikslas – tirti aukštųjų atmosferos sluoksnių vėjus ir elektrinį aktyvumą.
Raudonąjį debesį paliko išleisti ličio garai, o balkšvai melsvi šleifai – trimetilo aliuminio liekanos. Šie debesys įvairiose Maršalo salose likusiems mokslininkams stebėti neutraliuosius jonosferos vėjus.
„Neutralieji vėjai – vienas sunkiausiai tyrimams prieinamų atmosferos reiškinių, – pripažįsta NASA Godardo kosminių skrydžių centro EVEX tyrimų programos narys Dugas Roulandas (Doug Rowland). – Vėjo apskritai nepamatysi. O neutraliuosius vėjus fiksuoti dar sunkiau todėl, kad jie taip aukštai. Todėl savo tyrimuose naudojame trimetilo aliuminį.“
EVEX (Equatorial Vortex Experiment – Pusiaujo sūkurių eksperimentas) raketos buvo paleistos 90 sekundžių intervalu. Tokiu būdu dvi raketos vienu metu siuntė duomenis iš dviejų skirtingų jonosferos aukščių.
Jonosfera prasideda apytiksliai 96 km aukštyje. Tai yra svarbus krūvį turinčių dalelių atmosferos sluoksnis – terpė, kuria žemėn sklinda iš palydovų siunčiamos aukšto dažnio radijo bangos. Priklausomai nuo Žemės magnetinio lauko, aukštuminių atmosferos vėjų ir iš Saulės atkeliaujančios medžiagos bei energijos, jonosfera kartais būna rami, o kartais – sūkuringa, trikdanti palydovinį signalą.
EVEX eksperimentas suplanuotas kaip tyrimas, kurio metu stebimi išsyk du skirtingi jonosferos regionai – taip tyrėjai mėgina perprasti, kokie procesai išprovokuoja neramumus jonosferoje.
