Ar įmanoma, kad ateityje nuotoliniu būdu galėsime ne tik bendrauti, bet netgi gydytis? Pamiršime eiles poliklinikoje, nes kraujo tyrimus ir net kardiogramą pasidarysime tiesiog namuose. Teliks gydytojui nusiųsti žinutę su rezultatais ir – taisyk sveikatą, kad ir už tūkstančių kilometrų.
Kurią „fantastinį“ įrenginį
Tai visai ne fantastinio filmo siužetas, o realybė, tikina 25-erių Valdas Krikščikas, Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto magistrantas, mechatronikos centre kuriantis mikrokanalinį įtaisą arba kitaip tariant mikropompą.
Į ją įpumpuojamas skystis, tarkim, kraujas, pateks į mikrokanalą, kur bus ištirtas, ir, gavus duomenis, vėl išleistas lauk.
Jaunojo mokslininko teigimu, tokia pompa išsitirti kraują nebus sudėtinga, todėl ji namų vaistinėlėje užims tokią pat svarbią vietą, kaip šiuo metu dažno naudojamas kraujo spaudimo matavimo prietaisas.
„Didžiausias mano noras sukurti vienkartinio naudojimo įtaisą, bet, manau, bus įmanoma ją išplovus vėl naudoti“, – tikisi V.Krikščikas.
Jo nuomone, tokia pompa kur kas aktualesnė ambulatoriškai besigydantiems pacientams bei medicinos įstaigoms, todėl vaikinas turi vilčių, kad šis kūrinys bus gaminamas masiškai, o jo kaina itin patraukli.
Kada jau bus galima išsitirti kraują namuose, priklausys ne vien nuo V.Krikščiko. Panevėžietis kuria tik svarbiausią medicininio įrenginio dalį – jutiklį, o tyrimų duomenis apdorosianti elektronika – kita sfera.
„Norisi būti geram vienoje srityje, o ne daugelyje, bet prastam. O technologijos labai sparčiai žengia, tik mums reikia suspėti su jomis“, – tvirtina jaunasis mokslininkas.
Anot V.Krikščiko, moksliniai išradimai sparčiau pasistūmėtų į priekį, jei Lietuva būtų turtingesnė ir mokslininkams suteiktų geresnes sąlygas dirbti.
Nors į Panevėžio mechatronikos centro Technologijų demonstravimo centrą investuota apie 5 mln. litų, o jo įranga – moderni, tačiau V.Krikščiko įrenginiui užbaigti trūksta dar bent dviejų prietaisų.
Todėl vaikinui tenka ieškoti galimybių stažuotis turtingesnes laboratorijas turinčiuose užsienio universitetuose.
Neseniai mėnesį Turkijoje praleidęs jaunasis mokslininkas pripažįsta svečios šalies neturėjęs kada apžiūrėti – ištisą mėnesį, be laisvadienių, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, o kartais ir iki vidurnakčio V.Krikščikas buvo vienu geriausių Turkijoje laikomo Bilkent universiteto laboratorijoje. Tik paskutinę stažuotės dieną panevėžietis leido sau prieš skrydį apžiūrėti Stambulą.
„Panevėžio mechatronikos centre turima įranga kai kuriais atžvilgiais netgi geresnė, nei mačiau Turkijoje, bet mes neturime viso jos komplekto, kad technologinį procesą galėtume atlikti iki galo. Turkija turi daugiau patirties, o mes stengiamės ją pasivyti ir aplenkti“, – darbo sąlygas lygino Valdas.
Jaunasis mokslininkas neslepia, jog nors Panevėžys mokslinių tyrimų srityje sparčiai tobulėja, jis svajoja apie platesnes erdves savo darbams.
„Negalima įsispirti į vieną miestą. Gyvenimas keičiasi ir mes tampame kosmopolitais. Man Panevėžys nėra provincija, bet norėčiau doktorantūros studijas tęsti užsienyje, ir nebūtinai Europoje“, – tikisi V.Krikščikas.
Išradimai vienas po kito
Panevėžio Mechatronikos centre gimsta neįtikėtini dalykai. V.Krikščiko darbo vadovo, KTU Panevėžio instituto docento Dariaus Viržonio vizija – į mobilųjį telefoną integruoti jutiklį, gebantį fiksuoti širdies darbą.
„Realu, kad rankinio laikrodžio padalos dydžio įrenginį įmontavus į telefoną bus galima išsitirti širdį arba panaudoti sekant nėštumo eigą – kūdikis mamos pilvuke būtų matomas trimačiu vaizdu“, –„Sekundei“ pasakojo V.Krikščikas.
Jau gruodį į Panevėžio gatves turėtų išriedėti Valdo ir trijų jo draugų Andriaus Jasinsko, Raimondo Klemkos ir Manto Balčėčio sukurtas motoroleris su elektra varomu varikliu.
Vaikinai skaičiuoja, kad ekologiška transporto priemone nuriedėti šimtą kilometrų tekainuos apie 1,20 Lt.
Jaunuolių teigimu, nuo vieno baterijos pakrovimo iki kito bus įmanoma nuvažiuoti apie 130 kilometrų. Važinėjant mieste – per akis, nes įprastai mieste motoroleriais sukariama kur kas mažiau – apie 30–40 kilometrų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
