Teorija, kad nustojus vartoti cukrų galima susidoroti su vėžiu, prasidėjo nuo fakto, kad itin sparčiai besidauginančios ir augančios vėžinės ląstelės įsisavina didelį kiekį angliavandenių, netgi daugiau nei daugelis kitų ląstelių organizme. O tai reiškia, kad pašalinus tuos produktus, kuriuose yra cukraus (įskaitant vaisius, duoną, ryžius, makaronus ir t.t.), mes apribojame paveiktų ląstelių prieigą prie „kuro“.
Deja, ne viskas taip paprasta. „Dieta, kuri, be atitinkamo gydymo, galėtų sumažinti auglį, neegzistuoja. Tai paprasčiausiai nė sykio nebuvo pademonstruota“, – „Le Figaro“ pasakojo onkologas Bruno Raynard’as.
Taip, vėžinės ląstelės „turi mažiausiai dešimt kartų stipresnę savybę įsisavinti gliukozę, negu normalios“; būtent šis atradimas padėjo sukurti efektyvų vėžio diagnozės – pozitronų emisijos tomografijos tyrimo – būdą. Jo metu žmogui yra suleidžiamas gliukozės analogas, kuris parodo vėžio pažeistas ląsteles ir galimas metastazių vietas. Tačiau cukrų mėgsta ne tik vėžinės ląstelės.
„Visoms ląstelėms organizme yra būtina gliukozė, o kai kurios veikia tik jos dėka“, – pažymi gydytojas.
Tyrimai parodė, kad kuo daugiau raumenų masės netenka pacientas, tuo mažiau efektyvi terapija. Be to, raumenys maitinasi faktiškai vien tik gliukoze, pasakojo medikas. Jeigu jie negali jos surasti, tai dažniausiai yra pradedami naudoti savo paties baltymai, todėl ir pradeda nykti raumenų masė: toks procesas vadinasi sarkopenija. Cukraus krano užsukimas pasireikš efektu, kuris yra priešingas tam, ko buvo tikėtasi – pacientas tik dar labiau nusilps.
Vėžinės ląstelės „gali siųsti signalus per atstumą kitiems organams, tokiems kaip riebalinis audinys ar raumenys, kad pasinaudotų jų resursai“, pasakojo leidiniui Marselio onkologinių ligų tyrimų centro specialistė Alice Carrier.
„Štai kodėl diagnozės nustatymo metu kai kurie pacientai būna labai sulysę: jų riebalai ir raumenys ištirpsta“. Vėžinės ląstelės gali labai greitai pradėti naudotis kitais energijos substratais, tokiais kaip aminorūgštys ar laisvosios riebalų rūgštys, kurios cirkuliuoja kraujyje. Jeigu jos netektų cukraus, tai nebus kažkokia rimta netektis, aiškina B. Raynard’as. Maža to, vėžinės ląstelės gali puikiai maitintis ir gretimomis „sveikomis“ ląstelėmis, netgi jas visiškai sunaikinti.
Kol kas specialistų rekomendacijos yra tokios: vėžio gydymo metu yra būtina ir toliau maitintis kaip įmanoma „normaliau“, rašoma „Le Figaro“.
„Nereikia riboti savęs, – pažymi gydytojas B. Raynard’as. – Kuo normaliau pacientas maitinasi, tuo daugiau jis turi galimybių išsaugoti raumenų masę, tuo mažesnė toksiškumo nuo terapijos rizika“.
