Pelno nesiekianti JAV organizacija „Inspiration Mars project“, vadovaujama pirmojo kosminio turisto miltimilijonieriaus Denniso Tito, paskelbė savo planą iki 2018 metų nuskraidinti į Marso orbitą du JAV astronautus – sutuoktinius. Šiam kosminiam projektui siekiama užsitikrinti NASA techninę bei finansinę paramą, praneša „Space.com“.
„Greičiausiai pakaktų kelių šimtų milijonų dolerių iš naujo federalinio biudžeto, kad ši misija įvyktų. Mes kreipiamės į mūsų šalies lyderius siūlydami pasinaudoti šia galimybe ir pradėti žmonių vykdomus Saulės sistemos tyrimus bei taip įtvirtinti JAV pirmavimą visame pasaulyje“, - sakoma paskelbtame „Inspiration Mars project“ kreipimesi.
Pagal pirmojo privataus kosminio skrydžio į Marso orbitą planą, kurį vakar atskleidė „Inspiration Mars project“ atstovai, du JAV astronautai, vyras ir žmona, į Marsą išskristų tarp 2017 m. gruodžio 25 ir 2018 m. sausio 5 dienos. Skrydžio pradžios data parinkta taip, kad būtų galima pasinaudoti palyginti reta Marso ir Žemės priartėjimo galimybe.
Abu astronautai neišsilaipintų Marso paviršiuje, bet suktųsi jo orbita, kurios žemiausias taškas nuo planetos paviršiaus siektų 160 kilometrų. Praleidę 501 parą kosmose, grįžti į Žemę jie turėtų 2019 m. gegužės mėnesį, sakoma pranešime. Pasak projekto vykdytojų, skrydis į Marso orbitą įkvėptų naują mokslininkų ir inžinierių kartą bei padėtų išsaugoti Amerikos konkurencingumą kosminių technologijų srityje. Dar daugiau: toks skrydis esą galėtų nutiesti kelią dar ambicingesnėms pilotuojamoms Saulės sistemos tyrimų misijoms.
„Inspiration Mars project“ vykdytojai planuoja pasinaudoti šiuo metu NASA kuriama naujos kartos raketa SLS (Space Launch System), kuri galės kosminius laivus skraidinti už Žemės orbitos ribų, pavyzdžiui, į Mėnulį, asteroidus ar Marsą. Pirmasis SLS skrydis numatytas 2017 m.
Pagal skrydžio į Marsą planą išvykimas iš Žemės vyktų dviem vienas po kito greitai sekančiais etapais. Iš pradžių SLS raketa į orbitą aplink Žemę iškeltų 4 krovinius: aukštesnę savo pačios raketinę pakopą, 600 kubinių pėdų gyvenamąjį modulį, pagamintą iš bendrovės „Orbital Sciences“ krovininio kosminio laivo „Cygnus“, aptarnavimo modulį, kuris gyvenamąjį modulį aprūpintų energija ir kitais kosminiam skrydžiui būtinais ištekliais, bei grįžimo į Žemę kapsulę, kuri būtų panaši į kosminio laivo „Orion“ kapsulę.
Iškart po SLS pakilimo į kosmosą būtų paleista antroji komercinė raketa su privačiu kosminiu laivu, kuriame į orbitą būtų nuskraidinti abu astronautai. Jie orbitoje pereitų į gyvenamąjį modulį, ir aukštesnioji SLS raketos pakopa pradėtų juos skraidinti į Marsą. Visos kelionės metu astronautų pora būtų gyvenamajame modulyje, o į grįžtamąjį pereitų tik likus kelioms valandoms iki panirimo į Žemės atmosferą.
Pasak „Inspiration Mars project“ atstovų, visas šis planas yra realus, techniškai pagrįstas ir įgyvendinamas, jei tik NASA ir JAV vyriausybė sutiks bendradarbiauti su šio projekto vykdytojais.