Po sėkmingos Osamos bin Ladeno likvidavimo operacijos JAV žiniasklaidoje skelbiama vis daugiau su jos techniniu atlikimu susijusių detalių.
Nors teroristinės organizacijos „Al Qaeda" vadovo likvidavimo operacija buvo tokia slapta, kad apie ją iš anksto žinojo vos keli aukščiausi Jungtinių Valstijų vadovai, po pasiekto triumfo įvairiose JAV žiniasklaidos priemonėse atskleidžiama vis daugiau su ja susijusios informacijos. Paprastai ją labai fragmentiškai ir šykščiai pateikia anoniminiai Baltųjų rūmų ir įvairių su terorizmu kovojančių specialiųjų tarnybų atstovai.
Nors kai kurios jų atskleistos detalės padeda susidaryti įspūdį apie JAV žvalgybos technologines galimybes, pasitelktas medžiojant „Amerikos priešą Nr.1", vis dėlto akivaizdu, jog pagrindinį vaidmenį šioje istorijoje suvaidino „klasikinės“ specialiųjų tarnybų priemonės: operatyvinė veikla, įtariamųjų tardymai naudojant kankinimus, kurie JAV atstovų mandagiai vadinami „griežtais apklausos metodais“, įprastinis telekomunikacijų sekimas, surinktos informacijos analizavimas bei kita rutininė žvalgybinė veikla.
Pasak TV kanalo CBS, ekspertai mano, jog lemiamą vaidmenį šioje operacijoje suvaidino Guantanamo bazėje Kuboje laikytų „Al Qaeda„ tinklo narių apklausos. JAV Atstovų rūmų Šalies saugumo komiteto pirmininkas Peteris Kingas pareiškė, kad jo turimomis žiniomis pirminė informacija apie O. bin Ladeną lankantį asmeninį kurjerį buvo gauta dar 2003 metais, kai su „Al Qaeda“ susijusiems įtariamiesiems buvo pradėtas taikyti kankinimo būdas, vadinamas „panardinimu į vandenį“. Tokiu būdu buvo išgauta kurjerio pravardė. Nors vėliau prezidentas G. W. Bushas uždraudė apklausų metu Guantaname naudoti kankinimus, kai kurie įtariamieji buvo išslapstyti po CŽV „juodąsias skyles“ – slaptus kalėjimus įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Rytų Europoje. Galima neabejoti, kad apklausos čia buvo vykdomos toliau naudojant kankinimus.
Manoma, kad būtent taip pavyko nustatyti tikrąją kurjerio tapatybę – sužinoti jo vardą ir pavardę. Tai atsitiko prieš 4 metus, sakoma pranešime. Vėliau žvalgybos priemonėmis buvo nustatyti šio žmogaus ir jo brolio mobiliųjų telefonų numeriai, tačiau galima O. bin Ladeno buvimo vieta taip ir liko nežinoma. Pasak anoniminių žvalgybos šaltinių, kurjeris išjungdavo savo mobilųjį telefoną ir išimdavo iš jo bateriją likus maždaug 90 minučių kelio iki Abotabado miesto, kuriame paskutiniuosius 5 - 6 metus slapstėsi „Al Qaeda" vadovas. Telefonas būdavo įjungiamas tik po panašaus laiko jau išvykus iš bin Ladeno buveinės, todėl JAV žvalgybos analitikai turėjo ieškoti galimos slėptuvės vietos labai didelėje Pakistano teritorijos dalyje.
Kaip galimas paieškų rajonas buvo susiaurintas iki Abotabado, neskelbiama, tačiau užsimenama, jog šiame mieste JAV slaptosios tarnybos vykdė operatyvinę veiklą. Bin Ladeno namas Abotabade buvo nustatytas 2010 m. rugpjūtį, tačiau amerikiečiai iki pat paskutinės šturmo minutės nebuvo 100 proc. tikri, kad jis slapstosi būtent čia.
Yra žinoma, jog nuo praėjusios vasaros pabaigos šis pastatas buvo akylai stebimas JAV žvalgybos palydovų. Nors tam buvo naudojamos moderniausios techninės priemonės, Amerikos žvalgyba iš kosmoso pajėgė nustatyti tik tai, kad į aukštomis tvoromis aptverto pastatų komplekso vidinį kiemą išeidavo pasivaikščioti aukštas vyras. Techninė nuotraukų kokybė neleido įžiūrėti jo veido ir išvaizdos bruožų, tačiau pagal šešėlį pavyko nustatyti jo ūgį, kuris apytiksliai atitiko bin Ladeno ūgį.
Didėjant įtarimų šis pastatas ir prieigos prie jo buvo pradėtos stebėti „realiuoju laiku" naudojant neįvardintą techninę įrangą. Pranešama, kad JAV žvalgybai pavyko įrašyti pokalbių šio pastato teritorijoje ir net gauti viduje padarytų nuotraukų. Ar buvo gautas paties bin Ladeno balso įrašas ar jo nuotraukos, neskelbiama.
Sprendžiant iš anoniminių CŽV atstovų prisipažinimo, jog iki pat namo šturmo pradžios tikimybė, jog ten gali būti bin Ladenas, siekė nuo 50 iki 80 proc., galima spėti, jog jokių Osamos tapatybę patvirtinančių vietinės žvalgybos duomenų amerikiečiai neturėjo.
Kitas įdomus techninis O. bin Ladeno likvidavimo operacijos aspektas susijęs su šturmo grupės transportavimu. Pranešama, kad specialusis JAV jūrų pėstininkų būrys į Abotabadą atvyko keturiais iš Afganistano pakilusiais sraigtasparniais. Kitų šaltinių duomenimis, du amerikiečių sraigtasparniai buvo pakilę iš vienos Pakistano oro pajėgų bazės. Kaip bebūtų, akivaizdu, kad bent du JAV sraigtasparniai į Pakistano teritoriją atskrido iš Afganistano.
Abotabadas yra vos už valandos kelio nuo Pakistano sostinės Islamabado ir patenka į vadinamojo Pakistano oro erdvės prioritetinio saugumo žiedo ribas. Tai reiškia, kad oro erdvė virš Abotabado, kaip ir Islamabado bei kitų aplinkinių šalies rajonų, yra ypač akylai saugoma dėl Indijos balistinių ir sparnuotųjų raketų grėsmės. Indija kaip ir Pakistanas disponuoja branduoliniu ginklu. Taigi, galima manyti, kad O. bin Ladeno buveinei buvo parinktas pats tinkamiausias šalies rajonas, nes bet koks virš šio miesto patruliuojantis JAV žvalgybinis bepilotis lėktuvas, o juolab karinis lėktuvas, būtų iškart atkreipęs Pakistano oro erdvės gynybos dalinių dėmesį. Jei iš tiesų, kaip manoma, O. bin Ladeną nuo amerikiečių slapstė Pakistano žvalgyba, apie JAV žvalgybinių bepiločių aparatų pasirodymą šio miesto apylinkėse jam būtų pranešta, ir jo buvimo vieta neabejotinai būtų buvusi pakeista.
Tačiau JAV žvalgyba tai numatė ir laikėsi ypatingo atsargumo. Operacijos metu iš Afganistano skridę sraigtasparniai Pakistano oro erdvės gynybos sistemos nebuvo pastebėti, nes netrumpo skrydžio metu net nebuvo pakelti Pakistano naikintuvai. Dabar aiškėja, kodėl: leidinio „Aviation Week„ teigimu, Osamos likvidavimo operacijoje JAV karinės oro pajėgos panaudojo slaptus radarams nematomus sraigtasparnius. Jo žiniomis operacijoje buvo naudojami slapta sukurti „stealth“ technologijos sraigtasparniai, labai smarkiai modifikuotos karinių sraigtasparnių „H-60 Blackhawk“ versijos. Šie sraigtasparniai išsiskiria specifine išvaizda, nestandartiniais mazgais ir specialia sidabro spalvos korpuso danga, slopinančia infraraudonąją spinduliuotę.
Pasak leidinio, šie sraigstasparniai skleidžia žymiai mažesnį triukšmą ir yra nematomi radarų. Būtent dėl to jie nakties priedangoje Pakistano kariškių nepastebėti galėjo atvykti į Abotabadą ir būtent dėl to JAV jūrų pėstininkai buvo priversti vieną iš jų susprogdinti, kai, pataikius bin Ladeno apsaugininkų paleistam reaktyviniam sviediniui (pagal JAV atstovų versiją - dėl techninio gedimo) vienas iš jų „kietai" nusileido vidiniame pastatų komplekso kieme. Įdomu, kad kitą dieną po reido padarytose nuotraukose matyti, kaip Pakistano kariškiai išveža šio sraigtasparnio nuolaužas jas kruopščiai uždengę nuo pašalinių akių. Gali būti, kad taip padaryta dėl JAV atstovų spaudimo apsaugoti savo karines paslaptis ir perduoti jiems visas nuolaužas.
Vakarų spauda praneša, kad, sprendžiant iš nuotraukų, šios nuolaužos nepanašios į jokius žinomus kovinių sraigtasparnių, įskaitant ir „H-60 Blackhawk“, fragmentus. Specialistai tokią išvadą priėjo išanalizavę palyginti gerai išlikusios uodegos dalies nuotraukas. Jų manymu šiame sraigtasparnyje galėjo būti naudojamas garsą slopinantis įrenginys, skelbia Italijos dienraštis „Corriere della Sera“.
Kitų ekspertų teigimu, modifikuotų „stealth“ technologijos „H-60 Blackhawk“ sraigtasparnių skrydžio į Pakistaną metu galėjo būti „apakinta„ visa šios šalies priešlėktuvinės gynybos radarų sistema ar konkretūs jos segmentai. Jų teigimu, JAV kariuomenė turi efektyvias daugiaspektrio elektroninio slopinimo technines galimybes. Nors visos operacijos metu dėl to galėjo kilti pavojus, kad Pakistano kariškiai savo radarų „apakinimą“ galėjo palaikyti Indijos kovine operacija, tačiau esą elektroninės atakos šaltinį būtų galima iškart nustatyti, nes atitinkamos JAV elektroninio slopinimo priemonės esančios dešimtis kartų efektyvesnės, nei Indijos.
