Informaciją apie „Coca Cola“ poveikį organizmui komentuoja mitybos specialistas iš Atlantos Dr. Maxime'as Buyxa, vadovaujantis „Coca-Cola Company“ sveikatingumo programai:
Išgėrus 1 skardinę (330 ml.) „Coca Cola“ gėrimo į organizmą patenka 8 arbatiniai šaukšteliai cukraus (70 proc. rekomenduojamos dienos normos). Cukrus pats savaime storinti negali - storėjama tada, kai suvartojama daugiau kalorijų nei išeikvojama. Vidutiniškai aktyviai europietei moteriai rekomenduojama per dieną suvartoti 2000 kcal, vyrui – 2500 kcal. Pagal savyje turimą energijos kiekį, cukrus toli gražu nėra pirmoje vietoje: daugiausiai kalorijų yra riebaluose (1 g turi 9 kcal) bei alkoholyje (1g turi 7 kcal). Tuo tarpu baltymai bei angliavandeniai, taip pat ir cukrus, 1 grame turi 4 kcal. Reikėtų nepamiršti, jog norint išlikti liekniems, reikėtų daugiau judėti, o mažinant kalorijų kiekį pirmiausiai pamąstyti apie mažiausiai naudos organizmui nešančių produktų, tokių kaip alkoholis, vartojimo ribojimą.
Amerikos dietologų asociacijos duomenimis, mūsų organizmas nejaučia skirtumo tarp natūraliai produktuose esančio cukraus bei cukraus, kurį įsidedame į kavą ar kuriuo gamybos proceso metu gardinami gaivieji gėrimai. Dėl šios priežasties saikingai saldindami produktus nepakenksime sveikatai bei figūrai labiau nei, pavyzdžiui, valgydami saldžius vaisius. Beje, reikėtų turėti omenyje, jog kai kurie vaisiai, tokie kaip bananai ar vynuogės, savyje turi net 16 proc. cukraus, kai tuo tarpu dauguma gaiviųjų gėrimų – apie 11 proc.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog vienoje skardinėje „Coca Cola“ kofeino yra 33mg, kai tuo tarpu puodelyje kavos jo yra 100mg., arbatos – 50mg., o viena porcija šokolado jo turi apie 45mg. Norėdami gauti tiek kofeino, kiek gauname išgėrę vieną kavos puodelį, turėtume išgerti tris skardines „Coca Cola“. Be to, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, nors kofeinas yra lengvas stimuliantas, jo poveikio jokiu būdu negalima lyginti su narkotinių medžiagų. Tyrimai rodo, jog kofeino galima atsisakyti be didesnių pastangų ir jokio neigiamo šalutinio poveikio sveikatai ar psichikai.
Fosforas nedideliais kiekiais naudojamas kai kuriuose maisto produktuose bei gėrimuose kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Vis dėlto, juose paprastai fosforo yra itin mažai – norėdami gauti jo tiek, kiek gauname, pavyzdžiui, suvalgę vieną kiaušinį, turėtume išgerti maždaug litrą gaiviojo gėrimo.
