Ar gali lyti obuoliais, varlėmis ar šprotais? Taip, pasirodo, dar ir kaip gali – ir tai nėra tik Biblijoje aprašyta pasaka apie prakeiksmus.
Bbc.co.uk rašo, kad visai neseniai gauta pranešimų apie vidurio Anglijos mieste Koventryje vykusį obuolių lietų.
Vairuotojai skundėsi, kad dėl nedidukų žalių obuoliukų net susidarė spūstys keliuose, o vienas gyventojų pasakojo, jog ryte pravėręs duris prieš akis išvydo savo sodą, pilną prikritusį apdaužytų obuolių.
Be abejonės, nėra jokių įrodymų, kad iš tikrųjų „lijo obuoliais“, tačiau tai toli gražu nėra pirmas atvejis istorijoje, kai iš dangaus krenta neįprasti objektai.
Biblinėse istorijose pasakojama apie pranašišką, nieko gero nežadantį ženklą – iš dangaus krintantį žuvų ir varlių lietų. Vienas iš seniausių įrašų, liudijančių apie varlių–žuvų audrą realybėje, – aprašytas romėnų rašytojo Plinijaus jo garsiajame I m.e. amžiaus veikale „Gamtos istorija“.
Kitas, iš XIX a. žinomas pasakojimas – apie dvigubą žuvies „dušą“. Pirmiausia iš dangaus žemyn ėmė kristi gyvos aukšlės, o praėjus 10 minučių – ir dyglės.
Panašių atvejų užfiksuota ir visai neseniai. Pavyzdžiui, 1996 metais pietų Londone buvo sulaukta varlių lietučio. 2000 metais per audrą pajūryje iš dangaus pasipylė sidabriniai šprotai. Šįkart negyvi.
Keistais krituliais galima pavadinti ir atvejus, kai iš dangaus byrėjo lervos. Taip nutiko 1967 m. Akapulke ir per 1976 metų Olimpines žaidynes.
Dėl tokių keistenybių kaltas retas ir įdomus fenomenas. Pučiant pakankamai stipriems vėjams (pavyzdžiui, per audrą), gali susiformuoti nedideli sūkuriai. Jei toks mini tornadas susidaro jūroje ar kerta upę, jis gali pasemti šiek tiek vandens kartu su ten plaukiojančiomis smulkiomis žuvytėmis. Anksčiau ar vėliau šie debesys pratrūksta ir išspjauna savo keistą krovinį.
Uraganai ne kartą šlavė nuo žemės paviršiaus automobilius, namus ir kitus milžiniško svorio objektus, tad obuoliai jiems tikrai lengvai įveikiama kliūtis. Su tuo sutinka ir Lisa Jardin-Wright, Kembridžo universiteto Cavendisho laboratorijoje dirbanti fizikė.
„Sūkurys, pralėkęs pro vaismedžių sodą, be vargo lyg siurblys gali įtraukti tokius smulkius objektus kaip obuoliai. Uraganui silpstant, šie vėl sugrįžta žemyn“, – obuolių lietaus priežastis moksliškai paaiškino fizikė.
Egzistuoja ir kitų teorijų, siekiančių paaiškinti, kodėl tąkart iš dangaus lijo obuoliais. Pavyzdžiui, kai kas mano, kad šie iškrito iš lėktuvo. Vis dėlto, šis paaiškinimas neatrodo labai įtikinantis.
Anot mokslininkės, tikslią obuolių lietaus priežastį būtų galima išsiaiškinti ištiriant pačių obuolių būklę ir jų padarytą žalą nukritus ant žemės.
„Pasitelkus eksperimentus galima apskaičiuoti, kiek energijos obuoliai turėjo tuo momentu, kai nukrito ant žemės paviršiaus, – aiškino fizikė. – Tačiau objektams krentant iš didesnio nei 20 metrų aukščio, energija, kuria jie atsitrenkia į žemę, jau būna vienoda – maksimali. Tai reiškia, kad obuolys, krintantis iš didesnio nei 20 m aukščio, padarytų tokią pačią žalą, kaip ir tas, kuris krito iš 20 m. Dėl to, būtina gauti ir kitokios informacijos – apie oro sąlygas, kritimo kryptį ir kita. Moksliškai nustatyti tikslų jų šaltinį nėra taip paprasta“.
Tuo metu, kai Koventryje tariamai lijo obuoliais, oras buvo ramus. Pranešimų apie uraganus tose vietovėse tąkart nebūta.
Meteorologo teigimu, nors Didžioji Britanija dažnai pirmauja pagal tornadų vienam kvadratiniam kilometrui skaičių (jų pasitaiko 10–50 per metus), jie dažniausiai būna pakankamai silpni.
Jei vis dėlto Koventryje būta tornado, jis turėjo pasičiupti obuolių dėžę ar pralėkti pro vaismedžių sodą kelių šimtų kilometrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo rasti iškritę obuoliai.
„Tornadai čia neįsismarkauja ir nenugabena įtrauktų objektų labai toli“, – aiškino jis.
Beje, Didžiojoje Britanijoje obuolių lietus jau kartą buvo nulijęs. Jo sulaukta ir 1984 m. lapkritį. Žmonės pasakojo pabudę nuo smarkaus triukšmo lauke, manydami, kad tai stipri kruša. Obuoliai iš dangaus krito ištisą valandą, taigi lėktuvu šio fenomeno paaiškinti nepavyktų.
