Vakarų Antarktidoje atskilo milžiniška apie 250 kvadratinių kilometrų ploto ledyno dalis, pranešė „Discovery News“.
Mokslininkų teigimu pirmieji įtrūkiai ledo dangoje palydovinėse nuotraukose buvo užfiksuoti vasario 28 d.
"Discovery News" nuotr.
Wilkinso ledo šelfo pakraštyje atskilusi pustrečio šimto kvadratinių kilometrų ledo dalis palydovinėse nuotraukose buvo pastebėta jau po kelių valandų. JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro Boulderyje (Kolorado valstija) mokslininkai į šią Antarktidos dalį nukreipė palydovų kameras ir į regioną pasiuntė lėktuvą, kuris turėjo nufilmuoti prasidėjusį Wilkinso šelfo irimą. Mokslininkų teigimu atskilusi šio šelfo dalis buvo susiformavusi prieš šimtus, o galbūt net prieš 1500 metų.
Pasak JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro mokslinio vadovo Tedo Scamboso, šis įvykis – vienas iš tų, kurie pasitaiko nedažnai. „Ledo plyšiai prisipildė vandens, atskilusios dalies kraštai pasviro... Tai nebesuvaldoma situacija“, - sakė jis.
Pasak „British Antarctic Survey“ mokslininko Davido Vaughano, Wilkinso šelfo irimas – visuotinio atšilimo pasekmė. Nors nuo žemyno atskylantys ledkalniai – natūralus procesas, tokio masto ledo šelfo irimas yra neįprastas dalykas, teigia jis. Mokslininko teigimu pastaraisiais dešimtmečiais tokių incidentų pasitaiko vis dažniau.
Likusioji Wilkinso ledo šelfo dalis, kuri yra beveik Konektikuto valstijos (JAV) dydžio, laikosi ant tiesaus plono ledo sluoksnio. Mokslininkai baiminasi, kad ji taip pat gali atskilti.
Paskutinį kartą didelės ledo šelfo dalys Antarktidoje buvo atskilusios 2002 ir 1995 m. Mokslininkai nesibaimina, kad po Wilkinso ledo šelfo suirimo gali pakilti Pasaulinio vandenyno lygis, tačiau jų teigimu tai yra dar vienas ženklas, patvirtinantis, kad situacija dėl globalinio atšilimo blogėja.
