Šimtai kaimo gyventojų, užsidėjęs tamsius akinius, žvelgė į tris didžiulius veidrodžius, įrengtus ant 400 metrų kalno, nekantraudami sulaukti, kada saulė apšvies jų mažytę aikštę.
Teko šiek tiek palaukti, tačiau veidrodžiai galiausiai suveikė, kai saulė išlindo iš už debesų, pasiųsdami pirmuosius ir tikrai ne akinamus žiemos pradžios spindulius.
Veidrodžių sistema Rjukane (nuotr. SCANPIX)Kalnai, supantys Rjukano kaimą, šešis mėnesius per metus užstodavo tiesioginę saulės šviesą, kol vietos menininkas Martinas Andersenas atgaivino šimtmečių senumo idėją nukreipti ją veidrodžiais.
„Nuo šiol pas mus kasdien bus saulės šventė“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP, turėdamas omenyje šventes, kurios būdavo rengiamos šiame kaime kiekvienais metais, kai į jį pagaliau sugrįždavo saulė.
Organizatoriai sakė, kad naujosios sistemos atidarymo ceremonijoje dalyvavo apie 2 500 žmonių – pradedant moksleiviais, ant savo veidų išsipiešusių saulės atvaizdus, baigiant policininkus, išsitraukusius šiuo metų laiku paprastai nenaudojamus tamsius akinius. Daugelis atsinešė sulankstomas kėdes ir paplūdimio skėčius, o orkestras grojo melodiją „Tegul šviečia saulė“.
Veidrodžių sistema Rjukane (nuotr. SCANPIX)Nors iš pradžių šis projektas daug kam kėlė didelių abejonių, galiausiai buvo surinkta 5 mln. Norvegijos kronų (2,1 mln. litų) suma), kurios 80 proc. skyrė rėmėjai. Už šiuos pinigus buvo pastatyti trys 17 kvadratinių metrų ploto veidrodžiai, dabar stūksantys virš Rjukano kaimo.
Kompiuterio valdomi mechanizmai užtikrina, kad veidrodžiai būtų nuolat atgręžti į saulę, o atspindys būtų nukreiptas į turgaus aikštę ir apšviestų apie 600 kvadratinių metrų plotą, prilygstantį maždaug trims teniso kortams.
„Tai išties nuostabu! – šūktelėjo pensininkas Bjarne Randlevas (Bjarnė Randlevas), kuris visą gyvenimą praleido Rjukane.
„Niekada nebūčiau įsivaizdavęs, kad pamatysiu čia saulę šiuo metų laiku“, - pridūrė jis.
