Remiantis žurnalo ,,Reitingai’’ duomenimis Vilniaus jėzuitų gimnazija – viena geriausių Lietuvoje. Jos direktorius kun. Artūras Sederavičius pastebi, kad šiuo metu mes gyvename tokioje kultūroje, kurioje neleidžiama suklupti ir pajusti ką reiškia pralaimėjimas, tačiau pasak jo, to kartais reikia, kad galėtume pakilti ir pasiekti savo tikslų.
Ar stresas gali būti naudingas?
Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktorius pabrėžia, kad stresas gali turėti ir teigiamą pusę – padėti susikoncentruoti. Jis pastebi, kad tiems, kurie apie egzaminų svarbą pagalvoja tik paskutinę minutę su stresu susitvarkyti tikrai sunku, tačiau tiems, kurie ruošiasi ir apie tai galvoja kelis metus gali būti atvirkščiai:
,,Tie, kurie mokosi visus metus, žino, kad bus sudėtinga, kad yra tokia galimybė susidurti su baimės jausmu gavus užduotį, kurios nenumanai kaip spręsti. Bet aš manau, kad svarbu natūraliai priimti tą situaciją.
Mūsų mokykloje mokytojai stengiasi vaikams įdiegti suvokimą, kad tu esi stiprus žmogus ir toje situacijoje tau reikia ramybės. Nors užduotis iš pirmo žvilgsnio kartais gali atrodyti neįveikiama – nusiraminus viskas tikrai tampa įmanoma,” – pasakojo pašnekovas.
Gimnazijos direktorius pastebi, kad reikia stengtis, jog stresas netaptų perdėtas ir juo nesibaigtų kiekviena diena. Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje netgi organizuojamos paskaitos tėvams – kaip jiems elgtis, kad jie dar labiau nesukeltų streso savo vaikams.
Ką daryti viską pamiršus egzamino metu?
Psichologas, Mykolo Riomerio universiteto lektorius Arvydas Kuzinas pastebi, kad stresas natūrali organizmo reakcija ištinkanti mus situacijose, kurios mums atrodo labai reikšmingos ir svarbios. Visgi, svarbu suprasti kaip veikia mūsų atmintis:
,,Jei išmokstame medžiagą būdami ramūs, o egzamino metu nerimas būna labai didelis – natūralu, kad nieko neatsimename. Visuomet reiktų stengtis grįžti į tokią būseną, kokioje mes įprastai mokomės. Pavyzdžiui mokantis labai ramioje būsenoje ir egzamino metu turime į ją pasistengti sugrįžti. Jei darytume atvirkščiai – mokytumėmės labai neramioje būsenoje, išbandytume savo atmintį stresinėje situacijoje, nemaža tikimybė, kad atsiminti medžiagą būtų lengviau ir egzamino metu,” – pastebi pašnekovas.
Koją pakiša nusiteikimas
Psichologas teigia, kad likus nedaug laiko iki egzamino reikėtų ne tik vien mokytis, bet ir leisti sau nedaug atsipalaiduoti, nusiraminti, pailsėti, nes pastovus sėdėjimas prie knygų ir poilsio nebuvimas neleidžia tinkamai atsistatyti organizmui, o tai gali būti dar viena streso atsiradimo priežastis. Tuo turėtų pasidomėti ir tėvai bei suprasti, kad mokymasis bus naudingas jį suderinus su kokybišku poilsiu.
Taip pat, Arvydas Kuzinas pastebi, kad dažnai abiturientams laikant egzaminus atrodo, kad tai svarbiausias dalykas jų gyvenime ir jei juos ištiks kažkokia nesėkmė – viskas nueis šuniui ant uodegos. Atvykus su tokiu požiūriu laikyti egzamino stresas apima tikrai smarkiai, o normali organizmo reakcija į tai yra baimė, drebulys, prakaitavimas, smarkus širdies plakimas. Nuo to išsigelbėti gali padėti paprastas pratimas – lėtai ir giliai įkvėpti ir iškvėpti bei tai pakartoti keletą kartų. Tokiu būdu mes siunčiame organizmui signalą, kad viskas gerai ir nėra ko nerimauti.
Parengė: Monika Petravičiūtė .
