Leideno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai mano, kad jau artimiausiais dešimtmečiais naujo tipo antžeminiai teleskopai padės aptikti nežemiškos gyvybės požymius tolimose egzaplanetose.
Pasak jų, nors net pačias artimiausias mums žvaigždes skiria nepaprastai didelis atstumas, biologinį aktyvumą tolimose planetose įmanoma užfiksuoti tiriant į jų atmosferą išskiriamas specifines dujas, vadinamuosius biologinius žymenis, skelbia „Space Daily“.
Ši idėja, kuri buvo pasiūlyta dar 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, dabar tampa realesnė ruošiant naują santykinai nebrangių antžeminių teleskopų – kolektorių technologiją, sakoma pranešime. Tokie teleskopai yra palydovinės antenos (vadinamosios „lėkštės“) formos ir gali labai tiksliai matuoti deguonies koncentraciją egzoplanetų atmosferose.
Būtent deguonies dujas mokslininkai laiko pagrindiniu paskiroje planetoje išplėtotos ekosistemos egzistavimo požymiu. Leideno universiteto mokslininkų grupė apskaičiavo, kad norint aptikti molekulinį deguonį tolimos planetos atmosferoje nebūtina naudoti kosminių teleskopų. Ryškių žvaigždžių ir jų planetų spektroskopija nereikalauja ir brangių antžeminių teleskopų, tokių kaip Europos Pietinės observatorijos E-ELT, kuris teoriškai gali aptikti molekulinį deguonį tik artimiausiose mums planetose.
Olandų tyrėjų grupei vadovavęs astronomas Ignasas Snellenas pareiškė esąs įsitikinęs, kad gyvybę tolimose egzoplanetose sugebėsime atrasti per artimiausius 25 metus. Pasak jo, ieškant deguonies toli nuo Saulės sistemos esančiose egzoplanetose būtinas kaip įmanoma daugiau šviesos surenkantis teleskopas, tačiau esą tam nereikia labai brangių didelio tikslumo veidrodžių. Leideno universiteto specialistai siūlo pasitelkti kelių futbolo aikščių plote įrengtą teleskopų - kolektorių masyvą. Lyginant su dabartiniais optiniais telekopais tokia stebėjimo sistema nebus labai brangi ir sudėtinga, tačiau galės vykdyti nežemiškos gyvybės paieškas kaimyninėse žvaigždžių sistemose, sakoma pranešime.
