Palyginti netoli Žemės gali egzistuoti visa eilė dar nežinomų asteroidų – tokią išvadą priėjo Boulderyje (Kolorado valstija, JAV) veikiančio Kosmoso tyrimų instituto mokslininkai, pranešė „New Scientist“.
Pasak astronomų, didelius asteroidus palyginti lengva pastebėti, nes jie atspindi daugiau šviesos. Tuo tarpu mažesnius (bent 30 – 50 m skersmens) užfiksuoti teleskopais yra gana sudėtinga, jie paprastai pamatomi tik labai priartėję prie Žemės. Nors susidūrimo atveju jie gali pridaryti nemenkos žalos, iki šiol buvo manoma, kad paprastai tokio dydžio dangaus kūnai pro Žemę praskrieja kas kelerius ar keliolika metų.
Tačiau sausio 13 d. pro Žemę maždaug 30 000 kilometrų atstumu pralėkęs bemaž 10 metrų skersmens asteroidas 2010 AL30 išsiskyrė neįprastu orbitos periodu – 366 dienos. Jis labai artimas Žemės apskriejimo aplink Saulę periodui, todėl daugelis specialistų linkę manyti, kad šis keistas objektas gali būti panaudota raketos pakopa.
Pasak astronomų, 2010 AL30 trajektorija tokia, kad jo „beveik neįmanoma“ aptikti antžeminėmis ir kosminėmis stebėjimo priemonėmis iki to laiko, kai jis pralėks pro pat Žemę. Mokslininkų teigimu, tokios orbitos iki šiol buvo nagrinėjamos tik teoriškai, tačiau šis asteroidas įrodė ir praktinį jų egzistavimą.
Didžiausią pavojų Žemei gali kelti dangaus kūnai, kurių orbitos periodas sudaro maždaug 4 metus, konstatuoja JAV mokslininkai. Tokiu atveju jų judėjimas būna sinchronizuojamas ne tik su Žemės, bet ir Jupiterio judėjimu. O šios planetos gravitacinis poveikis gali lengvai „stumtelėti“ asteroidą tiesiai į Žemę.
