Augalinio aliejaus, etanolio ir atsinaujinančių šaltinių pagrindu pagamintas biokuras tampa vis populiaresnis. Aplinkosaugininkai sutinka, kad tai būdas sumažinti įprasto kuro sąnaudas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
Tačiau dabar mokslininkai iš Vašingtono universiteto teigia, kad kai kurios dažniausiai naudojamo biokuro rūšys gali turėti visai nelaukiamą poveikį aplinkai.
Straipsnio, spausdinamo žurnale „Conservation Biology“, autoriai siūlo įvairių būdų darniai plėtrai vystyti ir biokuro įvairovei kurti. Tyrėjai atkreipė dėmesį į tokius faktorius kaip atsinaujinančiam kurui gaminti sunaudojama energija ir energija, gaunama iš biokuro, biokuro gamybos poveikis dirvožemio derlingumui bei poveikis maistinėms kultūroms, auginamoms kartu su biokuro gamybai skirtomis kultūromis (sojomis ir kukurūzais).
Tyrėjai padarė išvadą, kad naudoti kukurūzus biokurui yra pati blogiausia alternatyva.
„Neprotinga kurti naujas biokuro rūšis, kurios sukels papildomų problemų“, – kometavo viena autorių Martha Groom.
Straipnyje rašoma, kad prieš užsėjant didelius plotus biokurui skirtais augalais, reikia tiksliai įvertinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, kukurūzams užauginti ir paversti etanoliu yra sunaudojami tokie dideli kiekiai energijos, kad galutinė energetinė nauda yra labai maža. Yra augalų, kuriems paversti biokuru reikia daug mažiau energijos. Pavyzdžiui, jūros dumbliai būtų pati geriausia alternatyva. Tačiau norint juos naudoti biokurui, reikėtų sukurti naujus įstatymus ir ištobulinti technologijas.
Straipsnio autoriai pateikė pasiūlymų, kurie verčia atkreipti dėmėsį į svarbius klausimus ir pateikia atsakymų. M. Groom teigia, kad kylančios kainos verčia ieškoti alternatyvių kuro rūšių, tačiau veikiant per greitai gali kilti probelmų. Pavyzdžiui, ūkininkai pradėję auginti vien naudą duodančius kukurūzus, nekaitaliodami jų su kitais augalais nualins dirvožemį, dėl to sumažės derliaus apimtys ir atsiras dirvos erozija. Be to, vieni augalai sugeria daugiau anglies dvideginio nei kiti, vieniems reikia daugiau priežiūros ir įprastinio kuro sąnaudų nei kitiems, o kuras taip pat naudojamas tręšimui, laistymui ir derliaus nuėmimui.
Šis tyrimas užtruko apie metus. Jame apibendrinti kitų recenzuotų straipsnių rezultatai, žinomi faktai apie biokuro šaltinius ir jų poveikį aplinkai.
Sudaryti pasiūlymai pirmiausia skirti įstatymų kūrėjams, studentams, biologams. „Mes stengėmės sukurti biokuro gamybos loginį pagrindą ir paskatinti tyrimus, nurodysiančius pačias ekologiškiausias alternatyvas. Nenorime daryti naujų klaidų ir senų problemų pakeisti naujomis“, – sakė M. Groom.
