Galbūt matėte didžiųjų miestų nuotraukas prieš ir po karantino, kuriose matyti dramatiški oro kokybės pokyčiai, rašo theconversation.com. Vienoje nuotraukoje – vos per smogą matomas Naujajame Delyje esantis Indijos vartų karo memorialas. Kitoje – karantino metu aiškiai matoma jo didybė.
Transporto priemonės dešimtmečius buvo pagrindinis oro teršalų šaltinis. Tačiau šimtmetį trukęs naftos kuro dominavimas baigiasi vis sparčiau diegiant elektromobilius. Dėl to sumažės labai reaktyvių dujų, vadinamų azoto oksidais, koncentracija, kurios iš tikrųjų neutralizuoja kitą pramoninį teršalą – ozoną. Taigi, dėl mažiau benzinu ir dyzelinu varomų automobilių kartu su mažesniu išmetamųjų teršalų kiekiu iš tikrųjų gali padidėti ozono koncentracija miestuose.
Skirtingai nuo stratosferos, kur ozonas atlieka svarbų vaidmenį apsaugant mus nuo kenksmingos ultravioletinės spinduliuotės, paviršiuje jis gali veikti kaip kvėpavimo takų teršalas. Tai apsunkintų gyvenimą tiems, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma ir bronchitas.
Tačiau mes esame veikiami ozono ne tik lauke – jis mus pasiekia ir per pastatų langus, duris bei įtrūkimus. Taigi, jei ozono koncentracija padidės lauke, ji taip pat padidės ir patalpose. Iš tiesų, kompiuteriniai modeliai prognozavo, kad karantino metu ozono koncentracija patalpose padidės 50 proc.
Patekęs į patalpas ozonas reaguoja su daugeliu cheminių medžiagų, kurios išsiskiria iš įprastos veiklos patalpose, pavyzdžiui, valymo, ir susidaro nauji oro teršalai, o kai kurie iš jų kenkia mūsų sveikatai.
Tačiau ozonas patalpose nėra vienintelė problema. Patalpose yra daug oro taršos šaltinių. Kai gaminame maistą, ypač su gamtinėmis dujomis, ir kepame mėsą aukštoje temperatūroje, susidaro azoto oksidai ir kietosios dalelės. Valant namus gali atsirasti kvapiųjų junginių (vadinamųjų lakiųjų organinių junginių) ir kietųjų dalelių. Degančios žvakės taip pat gali gaminti azoto oksidus ir kietąsias daleles, taip pat lakiuosius organinius junginius, jei jos yra kvepiančios.
Kai kurie iš šių junginių yra išskiriami tiesiogiai, o kai kurie iš jų gali toliau reaguoti, pavyzdžiui, su ozonu – taip susidaro nauji oro teršalai. Taigi, patalpų oro kokybė labai priklauso nuo veiklos patalpose ir nuo to, kaip gerai vėdinamas pastatas.
Per pastaruosius 50 metų pastatai tapo hermetiškesni (nepraleidžiantys oro), padidinus energijos vartojimo efektyvumo priemones – ši tendencija greičiausiai tęsis. Per tą patį laikotarpį daugelio šalių žmonės vis daugiau laiko praleido uždarose patalpose – namuose, važinėdami į darbą ar dirbdami. Neseniai buvo apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje vaikai kasdien lauke praleidžia vos daugiau nei valandą. Todėl didžiąją dalį oro taršos patiriame patalpose, net jei teršalai susidaro lauke.
Vis dėlto, nors vėdinimas sumažins išmetamų teršalų kiekį iš patalpų, jis taip pat įleis į patalpas daugiau ozono, kuris gali sukelti chemines reakcijas. Akivaizdu, kad tai sudėtinga situacija.
Oro taršos poveikis yra sudėtingas ir dinamiškas
Keičiant oro taršos šaltinius, gali sumažėti kai kurių teršalų koncentracija, tačiau gali padidėti kitų teršalų, pavyzdžiui, ozono, koncentracija. Esame veikiami oro taršos lauke ir patalpose bei skirtingų oro teršalų mišinių. Netgi toje pačioje gatvėje esančiuose identiškuose namuose, poveikis kiekviename jų gali skirtis dėl skirtingo elgesio viduje.
Pagrindinis poveikis, susijęs su oro teršalais, yra ilgalaikis poveikis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligos ir plaučių vėžys. Taip pat yra trumpalaikis poveikis, pavyzdžiui, plaučių pažeidimas ar astmos paūmėjimas. Nors mes gana gerai suprantame kai kurių oro teršalų, tokių kaip azoto dioksidas ir kietosios dalelės, poveikį sveikatai, informacijos apie daugelio teršalų poveikį yra mažai arba visai nėra.
Šis informacijos trūkumas ypač aktualus patalpoms, kuriose atlikta mažai tyrimų. Pavyzdžiui, gaminimo metu susidaro arba išsiskiria oro dalelės, todėl būtų naudinga žinoti, ar šių dalelių toksiškumas yra didesnis ar mažesnis nei įprastų šaltinių lauke, tokių kaip motorinių transporto priemonių.
Visa tai reiškia, kad lauko oro kokybės gerinimas nebūtinai sumažins bendrą oro taršos poveikį mums. Svarbus ateities žingsnis yra geriau suprasti bendrą oro taršos poveikį, ypač patalpose, ir jos poveikį mūsų sveikatai.
