Tačiau NASA mokslininkams per pastarąsias dvi savaites pavyko užfiksuoti neįtikėtinai „švarų“ Saulės paviršių.
Saulės magnetinio lauko linijos išlenda iš žvaigždės plazminio kūno paviršiaus per plyšius, vadinamus poromis. Kuomet poros atsiranda pernelyg arti viena kitos, jos suspaudžia plazmą ir suformuoja dėmes, kurios yra šaltesnės negu įprastai būna Saulės paviršius – 3500oC palyginus su įprastais 5500oC. Intensyvūs spinduliuotės pliūpsniai atsiplėšia nuo žvaigždės ir pasklinda po visą sistemą, kartais pridarydami nuostolių Žemės elektros įrangai, tiek orbitoje, tiek ir pačioje planetoje.
Saulės dėmių tyrimas kasdien vykdomas nuo pat 1948-ųjų. Mokslininkai nustatė dėsningumą, kad jų aktyvumas periodiškai keičiasi kas 11 metų.
Nuotraukoje užfiksuota per 15 dienų trukusi „ramybė“ yra ilgiausias tokio pobūdžio Saulės paviršiaus laikotarpis nuo 2010-ųjų.
Pagal mokslininkų skaičiavimus dabartinės Saulės yra „normalizacijos periode“ – jau pradėjo vėsti nuo „karščiausiųjų“ 2014-ųjų, tačiau dar nepasiekė ir šalčiausio periodo.
1645-1715 metais, kuomet Saulės aktyvumas itin sumažėjo, į Žemę atėjo taip vadinamas „mažasis ledynmetis“, pasižymėjęs globaliu atšalimu.