Žurnale „Nature Structural and Molecular Biology“ išspausdintas pranešimas, jog Ročesterio universiteto mokslininkai, vadovaujami Roberto Bambaros, ŽIV viruso genome sugebėjo išskirti katėms būdingą geną. Remdamiesi šiuo atradimu tyrinėtojai daro išvadą, jog ŽIV gimė ne beždžionių organizme, o pateko pas primatus iš kačių šeimos atstovų.
Tokiu būdu žmogus tampa mažiausiai trečiąja viruso, sukeliančio imunodeficito sindromą (AIDS), perdavimo grandimi. Šis atradimas tapo staigmena, kadangi nuo pat aštuntojo dešimtmečio pradžios žmogaus imunodeficito virusas buvo tiriamas daugybėje laboratorijų, ir jame iki šiol nebuvo rasta jokių trečiojo tipo genų požymių.
Dabartiniu metu su ŽIV infekcija pasaulyje gyvena 33 milijonai žmonių, mirusiųjų nuo AIDS skaičius viršija 25 milijonus. Egzistuoja preparatai, galintys sulėtinti ligos progresavimą, tačiau galutiniam išgydymui ŽIV kol kas nepasiduoda.
Virusologai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, jog kuo stipresnes mutacijas šis virusas patiria, kuo daugiau jis praeina vadinamųjų gyvybinių stadijų, tuo jis atsparesnis terapijai. Jaujas atradimas yra papildomas šio fakto patvirtinimas: ŽIV „nenugalimumą“ galima paaiškinti tuo, kad į žmogaus organizmą jis pateko išskirtinai užgrūdintas kovose su kitų tipų imunitetais.
Šio atradimo svarbą sunku įvertinti. Pirmiausia, kačių genas ŽIV viruse yra tas elementas, kurio poveikio medicininėmis priemonėmis dar niekas nebandė. Negalima atmesti galimybės, jog jis taps viruso Achilo sausgysle, per kurią bus rastas būdas jį sunaikinti. Be to, išaiškinus tikslų kačių geno mutacijos, po kurios jis tapo mirtinai pavojingas žmogui, mechanizmą, mokslininkai tikisi išmokti nutraukti kitų virusų, perduodamų iš gyvūno žmogui, mutacijos procesus.
Šiandien būtent ŽIV laikomas pačiu agresyviausiu ir atspariausiu medicininiam poveikiui. Tačiau ateityje gali atsirasti jo analogų, vystymosi terpę radusių kitų gyvūnų organizmuose. Pavyzdžiui, panašią į ŽIV struktūrą turintys virusai jau nustatyti arklių, avių ir karvių organizmuose. Dabartiniu metu jie tikrai nepavojingi žmogui, tačiau tam tikrose sąlygose galima jų mutacija, ir tokios mutacijos rezultatus sudėtinga prognozuoti.
Pastaraisiais metais naujų virusų atsiradimas tapo tendencija. Prieš kelerius metus per pasaulį nusirito paukščių gripo epidemija. Gali būti, jog jos mastai buvo pervertinti didelių farmacijos kompanijų, tačiau žmogui pavojingo viruso atsiradimo faktas neginčijamas. Šių metų pradžioje pasaulio bendruomenė sukilo kovai su kiaulių gripu. Šį kartą epidemija įgavo daug didesnį mastą, o vaistų gamintojai žadėjo efektyvius preparatus kovai su naująją liga ne vėliau spalio mėnesio. Tačiau nieko efektyvesnio, kaip palyginti seniai žinomas „TamiFlu“ ir „Zanamivir“ (komercinis pavadinimas „Relenza“), jos iki šiol nepasiūlė.
