Kristalo, kuris, kaip manyta anksčiau, gamtoje egzistuoti negalėtų, pavyzdžiai galėjo atkeliauti iš kosmoso, rodo tyrimas.
Kvazikristalai pasižymi neįprasta struktūra. Tai kažkas panašaus į tarpinį variantą tarp kristalo ir stiklo, praneša BBC.
Kurį laiką manyta, kad kvazikristalus galima sukurti tik laboratorijoje. Tačiau prieš dvejus metus geologai aptiko jų uolienose Rusijos Koriakų kalnuose.
Leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai tvirtina, kad rusiškų kristalų cheminė sudėtis leidžia manyti, kad jie atkeliavo kartu su meteoritais.
Kvazikristalus pirmą kartą 9 dešimtmetyje aprašė Izraelio mokslininkas Danielis Schechtmanas. Už šį atradimą pernai jam skirta Nobelio chemijos premija.
D. Schechtmano mintis kai kurie jo kolegos iš pradžių vertino skeptiškai ir su panieka, mat manė, kad tokios struktūros yra „neįmanomos“.
Kvazikristalai pažeidžia kai kurias simetrijos taisykles, kurios galioja konvencinėms kristalinėms struktūroms. Be to, jie pasižymi kitokiomis fizikinėmis ir elektrinėmis savybėmis.
2009 metais Luca Bindi iš Florencijos universiteto Italijoje ir jo kolegos pranešė aptikę kvazikristalų mineralų pavyzdžiuose, paimtuose iš Koriakų kalnų Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Mineralas – aliuminio, vario ir geležies lydinys – parodė, kad kvazikristalai gali susiformuoti ir išlikti stabilūs ir natūraliomis sąlygomis. Tačiau kokie natūralūs procesai šias struktūras sukūrė, vis dar lieka atviras klausimas.
Dabar L. Bindi, Paulas Steinhardtas iš Princetono universiteto ir kiti tyrėjai teigia, kad tyrimai rodo, jog Rusijos mineralų kilmė gali būti nežemiška.
Naudodami masės spektrometrijos technologiją, mokslininkai išmatavo skirtingus deguonies, buvusius uolienos mėginių dalyse, izotopus.
Deguonies izotopų struktūra buvo nepanaši į jokius kitus mineralus, esančius Žemėje. Ji labiau panašėjo į tai, kas retkarčiais randama meteorituose, vadinamuose anglies chondritais.
Mėginiuose taip pat aptikta tam tikro tipo kvarco, kuris susiformuoja esant labai dideliam slėgiui. Tai leidžia manyti, kad arba jis susiformavo Žemės mantijoje, arba dideliu greičiu įvykusio susidūrimo metu, pavyzdžiui, tokio, kai meteoritas atsitrenkia į Žemės paviršių.
„Mūsų turimi įrodymai rodo, kad kvazikristalai gali susiformuoti natūraliai, esant tam tikroms astrofizikinėms sąlygoms, ir išlikti stabilūs kosminiais mastais matuojamą laiko tarpą“, – straipsnyje rašo mokslininkų komanda.
