Etaloninių produktų naudojimas technologijų industrijoje – gana sena praktika. Štai grafinių adapterių gamintojams AMD ir NVIDIA yra naudinga, kad partneriai platintų etaloninius sprendimus, kadangi taip didžioji dalis pelno tenka būtent šiems dviem gamintojams. Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių rinkoje situacija kiek kitokia, tačiau tokių gigantų, kaip „Qualcomm“, „Intel“ ar NVIDIA pastangos gali atnešti savo vaisių.
Analitikų agentūros „ABI Research“ teigimu, daugiau nei trečdalis visų 2013 m. realizuotų išmaniųjų telefonų turėjo etaloninį dizainą, tuo tarpu 69% iš jų priklausė kainų kategorijai „ne daugiau nei 200 dolerių“.
Panašus etaloninių išmaniųjų telefonų populiarumas paaiškinamas labai paprastai: jais domisi nedideli gamintojai, kurie savo produkciją platina besivystančiose rinkose, tačiau neturi pajėgumų, kad išmaniuosius telefonus galėtų gaminti savarankiškai.
Analitikų teigimu, iki 2019 m. du trečdaliai pasaulyje parduodamų išmaniųjų telefonų turės etaloninį dizainą. Apie 23% jų kainuos ne daugiau nei 200 dol. Mobiliųjų procesorių kūrėjai galės apimti didesnę rinkos dalį, tuo tarpu smulkūs gamintojai galės sutaupyti laiko ir pinigų. Tiesa, nemažai rinkos žaidėjų pasitrauks – kai išmanieji telefonai vienodi, jų platintojų negali būti daug.
„Nokia“, „Samsung“, HTC, LG, „Huawei“ ir ZTE besivystančiose šalyse jau eina etaloninių išmaniųjų telefonų platinimo keliu, todėl nereikia stebėtis, jei po kelerių metų visi mobilūs įrenginiai, turintys tą patį procesorių ir pigesni nei 200 dolerių, bus labai panašūs vienas į kitą. Brangesnių nei 400 dol. išmaniųjų telefonų gamintojai (pavyzdžiui, „Apple“) daug ką kuria patys, todėl kitoms firmoms paslaugų paprastai neteikia ir to daryti neketina.
