Vasarį stebėtą netikėtą meteorų lietų greičiausiai sukėlė kosminiai „trupiniai“, kuriuos pažėrė dar neatrasta kometa, teigia astronomai.
Anot jų, šis dangaus kūnas gali būti potencialiai pavojingas Žemei, praneša SPACE.com.
Mažyčiai meteroidai, kelias valandas vasario 4-ąją kritę į Žemės atmosferą, buvo iki tol nežinomas meteorų lietus, teigia tyrėjai.
Atrodo, kad nuolaužų pažėrė ilgo periodo kometa. Tokios kometos pro Saulę prašvilpia labai dažnai, taigi sunku numatyti, kada paskutinį kartą jos prakeliavo pro mūsų kaimynystę ir kada sugrįš, teigia tyrėjai. Šis netikrumas kelia šiokio tokio nerimo, priduria jie.
„Jei į mus gali pataikyti meteroidai, gali pataikyti ir kometa. Mes nežinome, ar kometa pro mus jau praskriejo, ar ji vis dar artėja“, - teigė vasario meteorų lietaus atradėjas Peteris Jenniskensas iš SETI instituto ir NASA Ameso tyrimų centro.
Tačiau jis pažymėjo, kad galimybės, jog toks susidūrimas įvyks, labai mažos.
P. Jenniskensas vadovauja projektui, kurio tikslas – vaizdo kameromis stebėti nakties dangų San Francisko įlankoje ir fiksuoti meteorų lietus.
Kameros užfiksavo ir vasario meteorų lietų, o oficialiai pripažintų meteorų lietų skaičius išaugo iki 64.
Šį meteorų lietų sukėlė nežinoma kometa. Gali būti, kad pro Saulę paskutinį kartą ji praskriejo vos prieš kelis šimtus metų arba prieš daugybę tūkstančių metų, teigia tyrėjai. Tačiau paskutinės savo kelionės per vidinę Saulės sistemą metu ji priartėjo pakankamai arti Žemės.
Tuo metu ji išskyrė dulkių debesį, kuris dabar keliauja aplink Saulę.
„Tokios srovės Žemę aplaisto kartą ar du per 60 metų. Dulkių srovė visuomet ten, tačiau už Žemės orbitos ji beveik nematoma. Tik tuomet, kai planetos nukreipia dulkes Žemės kelio link, sužinome, kad jos ten yra“, – aiškino P. Jenniskensas.
Mokslininkas kartu su kolega, suomių astronomu Esko Lyytinenu ketina tirti, kuomet šis meteorų lietus vėl pasikartos. E. Lyytinenas paskaičiavo, kad jis gali sugrįžti 2016 ar 2023 metais, o tuomet – ne anksčiau kaip 2076-aisiais.
Kad ir kada meteorų lietus pasirodytų, astronomai jį atidžiai tyrinės. Šie stebėjimai gali padėti surinkti svarbios informacijos apie jų motininę kometą, o taip pat apie tai, ar nėra tikro pavojaus, kad ji gali įsirėžti į Žemę.
Tačiau gali būti sudėtinga nustatyti kometos kelią, remiantis vien tuo, kaip jos atskilę gabalėliai juda aplink Saulės sistemą.
„Kometos nuolaužos nepaklūsta toms pačioms jėgoms kaip kometa“, – teigė Billas Cooke'as, NASA Meteroidų aplinkos tarnybos vadovas.
Iš dulkių susidedančias kometų nuolaužas pirmiausiai veikia radiacijos slėgis ir trauka, aiškino B. Cooke'as. Tačiau kometų orbitos sunkiau nuspėjamos, mat ledo klajūnės, priartėjusios prie Saulės ir ėmusios kaisti, išskiria dujų čiurkšles. Šios čiurkšlės gali turėti didžiulės įtakos kometų trajektorijoms.
„Štai kodėl sekti kometą gali būti sudėtinga“, – aiškino mokslininkas.
Nepaisant netikrumo, anot jo, žmonės neturėtų panikuoti.
„Ar meteorų lietus rodo, kad į Žemę trenksis kometa? Abejoju tuo. Nemanau, kad iš meteorų srauto galima spręsti, jog jo motininė kometa keliauja potencialiai pavojinga orbita“, – sakė B. Cooke'as.
