Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kiek žinau, neandertalietis genetiškai maišėsi su homo sapiens, tad mums yra artimas ir kaip lytinis partneris, tad gal jis su mumis tiesiog asimiliavosi?
Pasvajoti tas klonuotojas, aišku, gali, bet šitokiam projektui biotechnologijos dar per skystos :-)
Absurdų absurdas! kam to reikia? Pasaulyje jau žmonėms maisto neužtenka, kam tuos klonus iš praeities traukti?
Visu pirma dar toli iki 100% sėkmingo kamieniniu ląstelių kolonijų išauginimo, antra per 30000 metu dalis genomo negrįžtamai suyra. Dėl to reikia karpymų ir klijavimų i pilną kodą kas šiai dienai yra neįmanoma. Tai tėra teoriniai svaičiojimai (mokslinė fantastika) o jai pavyktu klonuoti tai embrionas vargiai užaugtų iki gimdymo iš pirmo karto. Persileidimai ir abortai... Labai maža tikimybė, kad genetinis kodas bus taisyklingas ir nebus vaisiaus išsigimimo.
O jai pavyktų būtu šaunu atsakyti į tokius kalusimus, as neandartaliečiai sugebėtų išmokti kalbėti, mokytis skaičiuoti, suvokti ir mastyti abstrakčiai, mokytis iš žmonių naudotis aplinka, naudotis įrankiai ir prietaisais (telefonu kompiuteriu ir panašiai).
Neandartaliečiai gyveno ir sugyveno su mūsų protėviais (tai liudija ir rasti zmogaus-neandartaliečio palikuonys, dėja nevaisingi dėl pernelyg skirtingo nenomo) per 30-40 tūkstančių metų žmogus prigimtis nepasikeitė, taigi sugyventume ir šiais amžiais.
O jai pavyktų būtu šaunu atsakyti į tokius kalusimus, as neandartaliečiai sugebėtų išmokti kalbėti, mokytis skaičiuoti, suvokti ir mastyti abstrakčiai, mokytis iš žmonių naudotis aplinka, naudotis įrankiai ir prietaisais (telefonu kompiuteriu ir panašiai).
Neandartaliečiai gyveno ir sugyveno su mūsų protėviais (tai liudija ir rasti zmogaus-neandartaliečio palikuonys, dėja nevaisingi dėl pernelyg skirtingo nenomo) per 30-40 tūkstančių metų žmogus prigimtis nepasikeitė, taigi sugyventume ir šiais amžiais.
@viskas cia gerai
Balsas kopijavo. Pirėnų ožio bandymas nepavyko dėl būdingo tokiais atvejais plaučių sutrikimo.
O štai žmogaus genome yra iki 4 ar 8 % neandertaliečio genomo, taip supratau, kad tai ne bendrojo protėvio (kaip ir pvz bendo su šimpanzėmis) o dėl kryžminimosi.
O štai žmogaus genome yra iki 4 ar 8 % neandertaliečio genomo, taip supratau, kad tai ne bendrojo protėvio (kaip ir pvz bendo su šimpanzėmis) o dėl kryžminimosi.
@viskas cia gerai
Taip tu teisus, pas išeivius iš Afrikos yra genų kurių nėra pas Afrikoje pasilikusius gentainius bet tai nereiškia, kad visi neandartaliečiai galėjo kryžmintis, tokiu atvejų abi rūšys negyventų greta tūkstančiai metų neasimiliuodami, gal būti pasitaikė išimčių ir kai kurie mišrūnai galėjo toliau daugintis, jie paveldėjo stipresnį imunitetą ir dar daug bruožų kurių neturėjo afrikiečiai (raudonus plaukus), dėl to jie buvo pranašesni ir išsaugojo "pranašesnius" genus iki šių dienų.
@viskas cia gerai
Prisiminiau kažkur skaitytą stripsnį kuriame buvo paminėta išvada kad neandartaliečiams reikėjo apie 6 tūkstančius (žmogui vidutiniškai reikia 1800) kalorijų per dieną, tai liudiją, kad jie turėjo pakankamai kaloringo maisto, tai liudija, kad jie valgė mėsą, gyveno bendruomenėmis dėl to medžiojo stambius givūnus. Genčiai reikėjo didelių plotų dėl to natūralu konkuruodavo su gentainių gaujomis. Jų egzistavimas tiesiogiai priklausė nuo apylinkėse besiganančių stambių žinduolių. Neandartaliečiai maitinosi "lengvai" prieinamu maistu ir nejautė konkurencijos iki atsirado homo sapiens. Taip pat straipsnyje buvo pateiktas skaičiavimas apie galimą neandartaliečių populiaciją, išmetant nederlingus žemės plotus jų galėjo gyventi apie 30tūkstančių, toks populiacijos kiekis yra salyginai mažas palyginus kiek homo sapiens gali išgyventi toje pačioje teritorijoje. Žmonės juos išstūmė iš ekosistemos nes galėjo maitintis ir mažesniais gyvūnais, vabzdžiais bei augalinis maistas sudarė didesnę raciono dalį. Buvo labiau organizuoti. Bet arheologija rodo kad žmogus ir neandartalietis gyvendavo pakaitomis tose pačiose buveinėse tūkstančius metų be aiškių asimiliacijos požymių.
@viskas cia gerai
dėl poreikio gausiai maitintis tai galėjo būt lemiama. Lyg per Disc Scie buvo laida, kad paskutinis jų prieglobstis buvo Ispanijos pietūs, klimatas buvo atšiaurus, o svaidomųjų ginklų jie neturėjo. kažkas pasišaipė iš raudonplaukių keltų, bet tarp tautų padariusių daugiausia fundamentalaus mokslo atradimų pirmauja škotai.
protingiausieji iš mūsų (jei pripažinti, kad godūs protingieji yra tikri išsigimę silpnapročiai) išmoko sugyventi su gyvąja gamta. Ir jei būtų atkurtos mamutų, Pirėnų ožių, taurų, jūrų karvių, neandertaliečių populiacijos, atrasti ir išsaugoti sniego žmonės, ir nesunaikinti baltieji lokiai džiaugtumėmės gamtos įvairove.
Kaip gaila, kad praejo Inkvizicijos laikai.
Nesuprantu, kam to reikia? Neandartaliečiai išnyko, nes nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Tai ką, bandysim sukti istorijos ratą atgal? Ir tik dėl įdomumo? Ir kas bus su tuo vargšeliu padarėliu - ar jis bus „mokslinė medžiaga“, ar „homosapiensus“ linksmins zoologijos sode? Pagal naujausius duomenis, neandartaliečiai nėra žmonės, mūsų genetika skiriasi. Juk tai būtų protinga būtybė, su jausmais ir išgyvenimais, pasmerkta gyventi amžinose patyčiose ir supratimu, kad esi kitoks. Kas tam mokslininkui davė teisę vaidinti dievą? Tai gal dar sukurkim katašunį, o gal kuri nors norėtų pagimdyt kokią makaką?
nenormalūs urodai gišasi į gamtą, kad tik daugiau košės prisivirtų
REKLAMA
REKLAMA
Neandertaliečio klonui ieškoma mamos