Visai neseniai vienas mobiliojo ryšio operatorių užsakė tyrimą, kurio rezultatai, švelniai tariant – nustebino. Buvo atlikta apklausa, kaip ir kiek lietuviai naudojasi savo išmaniaisiais telefonais. Pasirodo, net 60 procentų visų išmaniųjų telefonų savininkų neturi interneto prieigos savo telefonuose. Įrenginys, už kurį dažniausiai paklojama nemaža suma, tiesiog atlieka skambinimo ir SMS rašymo funkcijas.
Po tokių rezultatų natūraliai kyla klausimas – kokio velnio tas smartfounas jiems reikalingas? Nauja mada? Siekis pademonstruoti savo piniginės (ar banko sąskaitos) turinį? O gal tiesiog „visi“ turi, tai visiems reikia? Taip ir norisi sušukti, kad vis dar dauguma esame tikrų tikriausi runkeliai, kurie vis bando tapti panašūs į gyvenančius vakaruose, nes jie „šypsosi, gyvena geriau, yra tikri šio amžiaus gyventojai ir, žinoma, turi išmaniuosius telefonus“, tačiau iš gražių norų ne visuomet gražūs ir rezultatai.
Na, o kita dalis atšauna: kam jiems reikalingas telefonas – žaisliukas, už kurį reikia pakloti apvalią sumą, jeigu daugybė tų funkcijų jiems nė nereikalingos. Tiesa, ši vartotojų dalis, nepaisant savo konservatyvumo, intelektu sugeba pralenkti tuos, kurie perka išmaniuosius telefonus vien tik dėl skambučių ir SMS žinučių. Besinaudojantys senais mobiliaisiais telefonais bent jau neišleidžia savo pinigų jiems nereikalingam daiktui, o ir nemato reikalo jais puikuotis prieš kitus.
Kuomet šių eilučių autorius neturėjo išmaniojo telefono, irgi manė, jog jis skirtas funkcijoms, be kurių galima kuo puikiausiai išsiversti. Tačiau tik jo rankose atsidūrus naujam telefonui, netrukus suprato, kaip tos „nereikalingos“ programos ir funkcijos gyvenimą daro patogesnį.
Nors nesu iš tų, kurių telefonas užgrūstas programomis, tačiau sunku įsivaizduoti rytą be elektroninio pašto patikrinimo ar prie pirmojo ryte kavos puodelio atversto naujienų tinklalapio. Ir kas svarbiausia – prieš keliaujant į darbą nereikia paskubomis pakuoti nešiojamojo kompiuterio, mat pakanka tame pačiame telefone kelis kartus bakstelti į ekraną ir „apgyvendinti“ jį kišenėje. Patogu, paprasta ir funkcionalu.
Taip pat dažniau ir dažniau su vis didesne abejonės gaida tenka ištarti žodį „telefonas“. Ko gero, kiekvienas aktyviai besinaudojantis išmaniuoju telefonu patvirtins, jog skambučiai ir trumpųjų žinučių rašymas tikrai nėra aiškios lyderės telefono funkcijų panaudojime. Jos lygiuojasi greta el. pašto, socialinių tinklų, naujienų portalų suteikiamų funkcijų. Todėl vis dažniau tenka pasakyti taip, kad lietuvių kalbos specialistai nė nemirktelėje užmėtytų mane akmenimis – smartfounas.
Faktas tas, jog žmonija sparčiai žengia tolyn koja kojon su naujausiomis technologijomis ir nė vienas šiuolaikinis žmogus nuo to nepabėgs. Žinoma, jeigu gyvenate kokioje nors provincijoje, vakarus leidžiate priešais televizoriaus ekraną su naujausiais skandalais apie lietuviškų „žvaigždučių“ gyvenimo peripetijas, o kas vyksta pasaulyje jums tiesiog neįdomu, tuomet taip - jūs nesate šio amžiaus gyventojas. Bet, ko gero, jums tai nė motais.
Net ir tie, kurie dabar nemato jokio reikalo naudotis naujausiomis technologijomis, anksčiau ar vėliau bus priversti su jomis susidraugauti ir, nė kiek neabejoju – greit pajus to naudą. Žinoma, galime pasidžiaugti ir dėl aršios mobiliojo ryšio operatorių konkurencijos, mat išmanieji telefonai bus vis labiau ir labiau prieinami kiekvienam gyventojui. Tuomet beliks tik išmokti, kaip su tais įrenginiais elgtis ir pradėti naudotis visomis jų teikiamomis galimybėmis – juk nesinori būti balta varna ir būti kaip tuštutei didžiakrūtei blondinei, kurios pagrindinis tikslas – blizgučiai be jokios naudos.
Mindaugas Vasiliauskas
