Kaip pranešama moksliniame žurnale „Physics of Fluids“, skysčių dinamikos ekspertų duetas iš Nikosijos universiteto Kipre išnagrinėjo įvairius modelius, kad suprastų, kaip medžių žiedadulkės gali paveikti RNR virusų, tokių kaip koronavirusą sukeliančio SARS-CoV-2, plitimą.
„Mūsų žiniomis, tai pirmasis kartas kai modeliais ir simuliacijomis buvo parodyta, kaip lengvo vėjo nešiojamos žiedadulkės prisideda prie virusų plitimo minioje, atviroje erdvėje“, – sakė tyrimo autorius, Nikosijos universiteto profesorius Dimitris Drikakis.
Ore skraidančios žiedadulkės palengvina virusinių infekcijų plitimą, nes veikia kaip plaustas ant kurio vienu metu gali laikytis šimtai viruso dalelių. Kadangi žiedadulkės yra specialiai prisitaikiusios keliauti su vėju, ant jų prisikabinusios viruso dalelės gali nukeliauti ilgus atstumus ir galiausiai patekti į žmonių kvėpavimo takus.
Norėdami patikrinti šią hipotezę, mokslininkai atliko daugybę masinių susibūrimų kompiuterinių simuliacijų, kurių dalyvių skaičius svyravo nuo 10 iki 100 žmonių. Tarp jų keli būdavo užsikrėtę SARS-CoV-2, todėl skleidė šio viruso daleles. Simuliacijose šie asmenys stovėdavo maždaug 20 metrų nuo subrendusio gluosnio. Tokie medžiai per dieną į orą gali paleisti apie 1 500 žiedadulkių vienam kubiniam metrui, todėl mokslininkų modeliuose gluosnis išskirdavo apie 10 000 žiedadulkių.
Mokslininkai, sumodeliavę sąlygas, panašias į įprastą pavasario dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, pastebėjo, kad žiedadulkės po minią pasklinda per mažiau nei minutę, o joms keliaujant, prie jų prilimpa viruso dalelės. Nors nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokia yra tokio užsikrėtimo rizika (tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip žmogaus imuninė sistema), mokslininkai teigia, kad tai padidina ore esančių virusų kiekį, todėl kartu gali padidėti ir susirgimo tikimybė. Specialistų manymu, dieną, kai medžiai išleidžia daug žiedadulkių, atstumui tarp žmonių palaikyti naudojama „2 metrų taisyklė“ gali tapti nebenaudinga.
Šis tyrimas nėra pirmasis, iškėlęs tokį klausimą. 2021 m. kovo mėnesį Miuncheno technologijos universiteto Vokietijoje mokslininkai pastebėjo, kad užsikrėtimų SARS-CoV-2 virusu padaugėja būtent tuo metu, kai išauga ore esančių žiedadulkių kiekis. Tyrime mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šis ryšys gali būti paaiškinamas gausiu žiedadulkių skaičiumi, dėl kurio susilpnėja imuninis atsakas kvėpavimo takuose.
Nors susilpnėjęs imuninis atsakas gali turėti įtakos, naujasis tyrimas pabrėžia kitą galimą būdą, kaip žiedadulkės paveikia infekcinių susirgimų skaičių.
„Tiriant SARS-CoV-2 plitimą, turi būti atsižvelgta ir į aplinkos faktorius, tokius kaip žiedadulkės. Geresnis šio poveikio supratimas yra svarbus žingsnis, siekiant užkirsti kelią koronaviruso daromai žalai ar ją sušvelninti“, – 2021 m. kovą sakė pagrindinis antrojo tyrimo autorius Antanasios Damialis, Miuncheno technikos universiteto aplinkos medicinos katedros pirmininkas.
