Tyrimų laivas „JOIDES Resolution“ pamažu užpildo spragas mūsų žiniose, išgręždami į pietus nuo Japonijos esančią Amami Sankakus baseino (ASB) dalį ir vulkaninę „Ugnies žiedo“ regiono dalį. Šešių kilometrų gylyje, „Resolution“ išgręžė 1,5 kilometro gręžinį uolienose.
„Tai buvo vieni giliausių vandenų, kuriuose buvo gręžiama, naudojant tyrimų laivą, specialiai sukurtą tokiai sudėtingai giliavandenei aplinkai“, – sakė dr. Ivanas Savovas iš Lidso universiteto (JK).
Už pastangas buvo atlyginta. Bazaltas yra viena iš labiausiai paplitusių uolienų Žemėje ir randamas kituose uolinguose pasauliuose su vulkanine praeitimi, įskaitant Mėnulį ir Marsą. Nepaisant to, jis turi daug skirtingų formų, priklausomai nuo sudedamųjų dalių ir temperatūros, kurioje jie susidaro.
„Atrastos uolienos akivaizdžiai skiriasi nuo tokio tipo uolienų, apie kurias mes jau žinome, – sakė I. Savovas. – Tiesą sakant, jos gali skirtis nuo žinomų Žemės vandenynų dugno bazaltų, kaip skiriasi Žemės ir Mėnulio bazaltai.“
Naujo tipo bazaltas, kuriam dar nebuvo suteiktas pavadinimas, susiformavo didžiulio išsiveržimo metu prieš maždaug 49 milijonus metų, prasidėjus subdukcijos įvykiui, kai Ramiojo vandenyno plokštė pradėjo slinkti po Marianos plokšte. Tai apėmė Vakarų Europos dydžio teritoriją, tačiau viskas įvyko per 1–2 milijonus metų, o tai geologiniais standartais yra trumpas laiko tarpas.
Tokiose vietose susidarantys bazaltai skiriasi nuo tų, kurie susidaro vandenyno vidurio keterose, ir tų, kurie susidaro vandenyno salose, pavyzdžiui, Havajuose.
Amami Sankakus baseino bazaltas turi mažai titano ir kalio, palyginti su kitais bazaltais, ir susidaro iš viršutinės mantijos, esant itin aukštai temperatūrai išsiveržimo metu. Nuo to laiko ant viršaus susikaupė daugiau nei kilometras nuosėdų, paaiškinančių, kodėl anksčiau nepastebėjome tokio tipo bazalto, nepaisant to, kad jis užėmė tokį didžiulį jūros dugno plotą.
„Dabar, kai žinome, kur ir kaip susidaro šis uolienų tipas, tikimės, kad daugelis kitų uolienų, kurios, mūsų manymu, iš pradžių susidarė dėl vandenyno dugno išsiveržimų, bus iš naujo ištirtos ir galbūt pakeis mūsų platesnį supratimą apie bazalto darinį“, – teigė I. Savovas.
