NASA Spitzerio kosminis infraraudonųjų spindulių teleskopas birželio 13 dieną padarė naujas ISON kometos, artėjančios į vidinę Saulės sistemos dalį, nuotraukas.
„Šimtmečio kometa“ neretai vadinama ISON šių metų rudenį gali tapti įspūdingu dangaus objektu, galbūt net prilygsiančiu 1680 m. danguje matytai ir didelį nerimą kėlusiai Didžiajai kometai. Ji buvo matoma net dienos metu, o jos nepaprastai žėrinti ilga uodega Europoje buvo laikoma didelę nelaimę pranašaujančiu ženklu.
Naujosios Spitzerio kosminio teleskopo nuotraukos atskleidė, kad iš ISON kometos branduolio į kosminę erdvę veržiasi dujų ir anglies dvideginio dujų srautas, pranešė „Space.com“. Jis suformavo maždaug 300 000 kilometrų ilgio kometos uodegą.
„Mūsų vertinimais ISON kasdien išmeta maždaug po 1 milijoną kilogramų, iš visko sprendžiant, anglies dvideginio dujų ir po maždaug 54,4 mln. kilogramų dulkių“, - sakė NASA ISON kometos stebėjimų programos vadovas Carey Lisse. Pasak jo, ankstesni Hubble'o ir SWIFT kosminių teleskopų stebėjimai leido įvertinti tik maksimalų galimą ISON dujų emisijų lygį, tačiau Spitzerio teleskopo nuotraukos patvirtino, jog šios kometos aktyvumas remiasi dujų emisijomis.
Fotografavimo metu ISON kometa buvo už maždaug 502 mln. kilometrų nuo Saulės, 3,35 kartų toliau, nei nuo jos yra Žemė, pranešė NASA. ISON kometa, kurios branduolio skersmuo yra beveik 5 kilometrai, skrieja link Saulės, pro kurią šių metų lapkričio 28 dieną pralėks vos 1,16 mln. km atstumu nuo žvaigždės paviršiaus. Šio priartėjimo metu kometa taps labai ryški, kai kurių astronomų manymu, ji gali būti tokia pat ryški, kaip ir Mėnulio pilnatis, sakoma pranešime.
Tačiau niekas nežino, ar toks kometos pasimatymas su Saule jai baigsis laimingai: spėjama, kad priartėjimo metu ISON gali suskilti į kelias dalis. Mokslininkai mano, kad ISON pirmą kartą atlekia į vidinę Saulės sistemos dalį iš tolimo Oorto kometoidų debesies. Manoma, kad jis yra tarp 965 mlrd. ir 9,65 trnl. kilometrų nuo Saulės.
ISON kometai artėjant prie Saulės ji vis labiau šyla. Ją stebintys mokslininkai tikisi netrukus tiksliai sužinoti kometos sudėtį, nes skirtingos medžiagos kaisdamos garuoja skirtingais atstumais nuo Saulės. Pasak NASA atstovų, liepos pabaigoje ar rugpjūtį ISON kometa pasieks tą savo kelionės dalį, kai turėtų pradėti garuoti kometos paviršiuje esantis vandens ledas.
Skelbiama, kad ISON kometą plika akimi bus galima įžiūrėti spalio mėnesį. Prieš aušrą ji bus matoma Liūto žvaigždyne. Spalio 16 dieną kometa pasirodys visai šalia Marso ir ryškios Regulo žvaigždės, tad bus nesunku nustatyti jos buvimo vietą. Lapkritį ISON kometos ryškis gali pasiekti 3 magnitudes, kuomet ji labai priartės prie ryškios Spikos žvaigždės Mergelės žvaigždyne. Pačios įspūdingiausios stebėti bus kelios dienos ISON labiausiai artėjant prie Saulės. Tuomet jos ryškumas bus pats didžiausias.
Po perihelio sukdama į šiaurę ISON gruodžio mėnesį bus matoma danguje ir po saulėlydžio, ir prieš saulėtekį. Kokio ryškumo ji bus ir kaip ilgai danguje bus matoma jos uodega, astronomai dar negali pasakyti, tačiau tikisi, kad šios kometos pasirodymas taps labai įspūdingu ir nepamirštamu dangaus reginiu.