Šį rudenį NASA į kosmosą paleis miniatiūrinį Žemės palydovą su Saulės burėmis, galintį nutiesti kelią naujoms tolimoms kosminėms ekspedicijoms.
JAV Marshallo kosminių skrydžių centro ir Ameso tyrimų centro astrofizikai bei inžinieriai suprojektavo ir pagamino naujos kartos dirbtinį Žemės palydovą „NanoSail-D“. Išskirtinis jo bruožas – kompaktiškumas ir labai ilgą veikimo trukmę suteikianti Saulės burių technologija, teigiama NASA pranešime.
„NanoSail-D“ šį rudenį į maždaug 640 kilometrų aukščio orbitą kartu su FASTSAT palydovu iškels NASA raketa nešėja „Minotaur IV“. Tai bus pirmasis bandymas praktiškai patikrinti „NanoSail-D“ technologiją ir įvertinti jos perspektyvas.
Vienas sunkiausių uždavinių, kurį turėjo išspręsti šio palydovo konstruktoriai – kaip pagaminti milžinišką (lyginant su paties palydovo korpusu) burę, sukurti kompaktišką jos konteinerį ir išskleisti ją kosmose taip, kad nebūtų pažeista plona Saulės šviesos fotonus gaudančios medžiagos plėvelė.
Pranešama, kad NASA inžinieriams ir konstruktoriams pavyko „sukimšti“ iš CP1 polimero pagamintą burę, kurios storis maždaug atitinka cigarečių popieriaus storį, į duonos kepaliuko dydžio konteinerį. Tikimasi, kad jis kosmose galės išskleisti 9 kvadratinių metrų ploto burę jos nepažeidęs.
Kai FASTSAT palydovas bus išvestas į nustatytą orbitą, 643 kilometrų aukštyje nuo jo atsiskirs „NanoSail-D“. Nustatytu laiku laikmatis aktyvuos burės išskleidimo mechanizmą, ir 4 metaliniai strypai ne ilgiau nei per 5 sekundes ištemps konteineryje supakuotą burę.
Pasak NASA atstovų, šiuo metu Saulės burės yra bene vienintelė priemonė itin ilgalaikėms kosminėms misijoms vykdyti. Tokias bures turintiems kosminiams zondams nereikia variklių ir papildomų energijos šaltinių – jiems pakanka Saulės šviesos. Nors į kosmosą išvesti tokie aparatai iš pradžių greitėja lėtai, tačiau šis procesas nuolat spartėja, ir ilgainiui Saulės burių trauka leidžia išvystyti gana didelį greitį. Tokie „kosminiai burlaiviai“, paleisti į skirtingas Saulės sistemos sritis, gali tapti planuojamų specializuotų tyrimų misijų žvalgais ir net mokslinių tyrimų zondų alternatyvomis, beje, kur kas pigesnėmis.
Manoma, kad NASA plėtojama „NanoSail-D“ technologija gali praversti įrenginėjant kosmose didelio ploto antenų, veidrodžių, įvairių daviklių ir Saulės baterijų masyvus. „Saulės burių“ galimybės domina ir Pentagoną: „NanoSail-D“ projektas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su JAV Karinėmis oro pajėgomis ir Priešraketinės gynybos agentūra.
Šiame vaizdo siužete pristatoma Saulės burių technologija.
