NASA Kennedy kosminio centro inžinieriai ir jų kolegos kuria naujos kartos kosminių aparatų iškėlimo į orbitą platformą, kuri leistų naudoti horizontalią skrydžio trajektoriją.
Kennedy kosminio centro ir kitų NASA tyrimų padalinių mokslininkai bei inžinieriai pateikė pirminį naujos kartos platformos, skirtos palydovams bei kitiems aparatams leisti į kosmosą, pirminį pasiūlymą, skelbia „Physorg.com“.
Jo autoriai siūlo tam naudoti pleišto pavidalo lėktuvą su hipergarsiniais tiesiasroviais oro reaktyviniais varikliais (scramjet), kuris būtų horizontalia trajektorija „išsviedžiamas“ į aukštuosius atmosferos sluoksnius naudojant didelės galios elektrinę katapultą, įsibėgėjančią maždaug 2,5 kilometrų ilgio bėgių keliu, arba specialias dujų varikliais varomas roges.
Dar vienas kosminės katapultos variantas. NASA iliustr.
Tokiu būdu į atmosferą išsviestas lėktuvas, įjungęs tiesiasrovius reaktyvinius variklius, pasiektų 10 machų greitį (maždaug 12 250 km/h, priklausomai nuo temperatūros ir atmosferos sudėties) ir, pakilęs į reikiamą aukštį, aktyvuotų antrąją raketos pakopą primenantį raketinį variklį. Jis lėktuvą su palydovu ar kitu kroviniu iškeltų į Žemės orbitą. Baigus misiją lėktuvas vėl grįžtų į tankiuosius atmosferos sluoksnius ir nusileistų numatytame nusileidimo take.
Nors tokia NASA specialistų vizija labai primena mokslinę fantastiką, tačiau Kennedy kosminio centro Taikomosios fizikos laboratorijos vadovas Stanas Starras tvirtina, kad visos tokiai kosminei katapultai būtinos technologijos jau yra sukurtos, tik jas reikės tinkamai „subrandinti“ ir patobulinti, teigiama pranešime.
NASA inžinieriai tvirtina, kad naujos kartos kosminių aparatų iškėlimo į orbitą platforma suteiktų didelį postūmį JAV aukštųjų technologijų sektoriui ir praturtintų rinką vadinamaisiais pertekliniais rezultatais – naujomis su kosmosu tiesiogiai nesusijusiomis technologijomis, kurios leistų statyti efektyvesnes geležinkelio magistrales ar gaminti geresnes elektromobilių baterijas. Jie primena praėjusio amžiaus 7-ąjį dešimtmetį NASA vykdytą Mėnulio tyrimų programą „Apollo“, kurios įgyvendinimas tapo rimtu mokslo ir technologijų proveržiu daugelyje Amerikos gyvenimo sričių.
Pranešama, kad vadinamosios kosminės katapultos kūrimo srityje NASA, bendradarbiaudama su visa eile šalies universitetų, jau atliko rimtą pradinį tyrimą. NASA Marshallo Kosminių skrydžių centre ir Kennedy kosminiame centre parengti specialių elektrinių bėginių katapultų modeliai.
Naujos kartos skraidymo aparatus kuriantys JAV inžinieriai jau vykdo hipergarsinių lėktuvų su tiesiasroviais oro reaktyviniais varikliais bandymus – pakanka prisiminti eksperimentinį JAV karinių oro pajėgų orlaivį „X-51A WaveRider“, šį pavasarį pasiekusį ilgiausio hipergarsinio skrydžio rekordą, ir pačios NASA nepilotuojamą eksperimentinį lėktuvą „X-43A“, kuriam buvo pavykę pasiekti 9,6 machų greitį.
Kosminės katapultos projektą plėtojanti NASA specialistų grupė pasiūlė 10 metų trukmės jo įgyvendinimo planą, kuris būtų pradėtas ėmus „svaidyti“ į atmosferą nepilotuojamus orlaivius, panašius į tuos, kuriuos dabar naudoja JAV kariškiai. Po jų sektų visa eilė tobulesnių orlaivių modelių, kol galiausiai tokia platforma sugebėtų iškelti į orbitą nedidelį Žemės palydovą.
