„Nors galimybės, kad šis asteroidas susidurs su mūsų planeta nėra, tačiau atstumas bus labai mažas tokio dydžio asteroidui“, – sakoma NASA pranešime.
Maždaug 630 metrų skersmens asteroidas 2014-JO25 prie Žemės priartės per 1,8 mln. kilometrų atstumą – beveik penkis kartus didesnį nei nuo Žemės iki Mėnulio.
Mažesni asteroidai pro Žemę praskrieja po keletą kartų per savaitę. Tačiau paskutinį kartą didesnis asteroidas prie Žemės buvo priartėjęs 2004 metais. Tai buvo penkių kilometrų skersmens Toutatis, kuris pro žemę pralėkė keturis kartus didesniu nei iki Mėnulio atstumu.
Kitas artimiausias Žemės suartėjimas su didesniu dangaus kūnu įvyks tik 2027 metais, kai pro ją maždaug 380 tūkst. kilometrų atstumu praskries 800 metrų pločio asteroidas 199-AN10.
Pastarąjį kartą asteroidas 2014-JO25 mūsų artimojoje kaimynystėje buvo atsidūręs prieš 400 metų, o kitą kartą jis vėl pasirodys tik po 2600-ųjų metų.
Balandžio 19-oji pateiks astronomams profesionalams ir mėgėjams „išskirtinę galimybę“, pažymi NASA.
„Astronomai ketina stebėti jį teleskopais įvairiausiose pasaulio vietose, kad būtų sužinota apie jį kuo daugiau“, – nurodo JAV kosmoso tyrimų agentūra.
Mokslininkams žinomas ne tik šio dangaus kūno dydis ir trajektorija; žinoma ir tai, kad jo paviršius dvigubai ryškiau atspindi šviesą nei Mėnulis.
Jis bus matomas pro nedidelį teleskopą vieną ar dvi naktis, kol išnyks.
Asteroidą 2014-J25 2014 metų gegužę aptiko astronomai Katalinos dangaus stebėjimo centre netoli Tusono Arizonoje.
Beje, tą pačia balandžio 19-ąją arčiausiai Žemės praskries kometa „PanSTARRS“, „saugiu atstumu“ – vos už 175 mln. km nuo mūsų planetos, nurodo NASA.
Neseniai ši kometa paryškėjo ir bus matoma apyaušriu pro binoklį ar mažą teleskopą.
Asteroidus sudaro uolingos ar metalų turinti medžiaga, tuo tarpu kometos yra ledo, dulkių ir uolienų mišinys.
Ir vieni ir kiti susidarė Saulės sistemos istorijos pradžioje maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.
