Baimės akys didelės: šią liaudies išmintį patvirtino NASA geofizikai, pranešę, kad antradienį Saulėje kilusi smarki audra jokios žalos Žemės komunikacijų ir energijos tiekimo sistemoms nepadarė.
Antradienį Saulės dėmės ARI 1429 rajone užfiksuotas X5 klasės žybsnis ir vainiko masės išvarža Žemėje sukėlė tik vidutinio stiprumo magnetinę audrą, praneša NASA. Elektros tiekimo tinklams, palydovinėms komunikacijoms ir kitoms jautrioms sistemoms ji žalos nepadarė. Didžiausias šios audros poveikis – ryškesnės šiaurės pašvaistės, kurias buvo galima stebėti šiaurinėse Žemės platumose.
Šios audros metu iš Saulės atmosferos išmestas plazmos debesis Žemę pasiekė vakar apie 12.45 val. Lietuvos laiku. Žiniasklaidos priemonės pranešė apie galimus ryšių infrastruktūros, energijos tiekimo ir elektroninės įrangos sutrikimus. Buvo baiminamasi, kad artėjantis didelės energijos dalelių debesis Žemėje gali sukelti itin galingą magnetinę audrą. Tačiau, pasak NASA mokslininkų, pasirodė, kad tokie nuogąstavimai buvo perdėti.
„Atrodo, kad iš šios audros didesnio poveikio neverta tikėtis, bet ji dar visiškai nenurimo, tad palauksime ir pažiūrėsime“, – vakar sakė NASA Goddardo Kosminių skrydžių centro heliofizikas Alexas Youngas. Pasak jo, šios audros poveikis buvo švelnesnis, nei mokslininkai prognozavo išsiveržimui Saulėje įvykus.
Tai aiškinama tuo, kad Saulės plazmos debesis nebuvo nukreiptas tiesiai į Žemę, be to, jo magnetinio lauko orientacija buvo priešinga tai, kuri gali sukelti Žemėje stiprią magnetinę audrą. „Jeigu jis būtų nukreiptas labiau į pietus, tai yra, priešinga Žemei kryptimi, galėjome sulaukti stipresnės audros, tačiau šįkart jis buvo orientuotas į šiaurę“, – aiškino A. Youngas.
Jam pritaria ir JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Kosminių orų prognozavimo skyriaus vadovas Rodney Viereckas. „Saulės vainiko masės išvarža yra ne tik dalelių debesis, ji turi ir savą magnetinio lauko struktūrą, – sakė mokslininkas. – Kai šis debesis juda link Žemės, tarpplanetinėje ervėje jo magnetinio lauko stiprumas ir kryptis gali pasikeisti. Jei magnetinis laukas būna orientuotas į pietus, sudaromos geros laidumo sąlygos, ir debesies energija per magnetosferą labai efektyviai pasiekia Žemę, o tada kyla stipri audra.“
Pasak NASA atstovų, gali būti, kad kai kurie kosminiai aparatai dėl šios audros gavo didesnę radiacijos dozę. Pavyzdžiui, aplink Venerą skriejantis Europos kosmoso agentūros palydovas buvo laikinai „apakintas“ didelės energijos dalelių srauto.
Nors ši audra Saulėje, kuri, pasak NASA mokslininkų, buvo viena stipriausių per pastaruosius 5 metus, apčiuopiamos žalos nepadarė, artėjanti aukščiausia šio Saulės ciklo fazė gali pateikti dar ne vieną nelabai malonią staigmeną. Pasak heliofizikų, Saulės regionas, kuriame antradienį buvo užfiksuotas galingas rentgeno spindulių žybsnis, tebėra aktyvus, tad neatmetama galimybė, kad jis gali tapti naujų audrų židiniu.
Šiame vaizdo siužete – Saulės dėmėje ARI 1429 antradienį kilusios audros pradžia.
