Mažame Mohavės dykumos miestelyje verda darbas ruošiantis komercinėms kelionėms į kosmosą. Čia yra įsikūrusios bent 12 bendrovių gaminančių raketas ir transporto priemones, skirtas gabenti viską: pradedant nuo palydovų ir užbaigiant žmonėmis, rašo BBC.
1880-aisiais šioje vietoje baigdavosi maršrutas, kuriuo iš Mirties slėnio asilų traukiami traukiniai gabendavo boraksą. Šiandien čia auga kelionių į kosmosą centras.
„XCOR“ bendrovės vadovas Jeffas Greasonas Mohavės dykumoje praleido pastaruosius 12 metų. Jis vadovauja mažai komandai, siekiančiai į kosmosą pakelti komercinę transporto priemonę.
Beveik tiesiai prieš juos Mohavės kosmoso uoste „Scaled Composites“, „Virgin Galactic“ partneriai, kuria savo transporto priemonę – „Spaceship Two“. Kosminis laivas vienu metu gabens šešis keleivius, sumokėjusius po 200 tūkst. JAV dolerių. Jie bus pakelti į 100 kilometrų aukštį. Anot NASA – tai jau kosmosas. Prieš grįždami į Žemę keleiviai penkias minutes patirs nesvarumo būseną.
Vienas tikslas
Tuo tarpu „XCOR“ laivas „Lynx“ skraidins tik pilotą ir vieną papildomą keleivį. Tačiau abi bendrovės tiki, kad keleivius į kosmosą kels keturis kartus per dieną.
J. Greasonas mano, kad technologinis ir inžinerinis progresas padėjo išpopuliarėti privačioms kosmoso bendrovėms. Anot jo, didelį postūmį davė anglies kompozitas, kuris, pasak J. Greasono, yra lyg itin pažengęs papjė mašė (kramtytas popierius).
Anglies kompozitas naudojamas kuriant „Boeing Dreamliner“. Mažos komandos, kurdamos transporto priemones iš šios medžiagos, ženkliai sumažina sąnaudas.
Taigi ką reiškia privačių kosmoso bendrovių plėtra NASA? Kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, NASA taip pat privalėjo apkarpyti savo biudžetą. Šiuo metu ji per metus neturi išleisti daugiau nei 19 mlrd. JAV dolerių, tačiau vis tiek skirs 270 mln. JAV dolerių keturioms privačioms bendrovėms, kad šios sukurtų komercinį kosminį laivą, galintį skraidinti JAV astronautus į Tarptautinę kosminę stotį.
Tiesa, prognozuojama, kad tai įvyks tik 2016 m. Iki tol JAV taps Rusijos kosmoso agentūros klientais, kai birželio pabaigoje „Atlantis“ atliks paskutinę misiją.
NASA „Space Transportation Office“ vadovas Ed Mango prižiūri komercines bendroves, kuriančias naująjį kosminį laivą. Anot jo, seniau NASA pilnai finansuodavo tokius projektus ir pastatyti kosminiai laivai pereidavo jos nuosavybėn. Tačiau šį kartą pinigus investuoja ir privačios bendrovės, todėl pastatytas kosminis laivas priklausys bendrovei, o NASA teks pirkti jos paslaugas.
Laikytis krypties
NASA skrydžių vadovas Michaelis Leinbachas tikina, kad Baltieji rūmai turi pateikti tikslą, kurio bus laikomasi ir svarbiausiai finansuojama pasikeitus valdžiai.
„Jei prezidentas Barackas Obama sako, kad iki 2040 m. mes pasieksime Marsą, mes to tikslo turime laikytis kaip šalis ir nesijaudinti, kas tuo metu yra prezidentas. Kitas prezidentas turėtų palaikyti šį tikslą“, – teigė jis.
„Space Florida“ prezidentas Frankas Di Bello į pokyčius žvelgia teigiamai. Per metus kosmoso pramonė sugeneruoja 270 mlrd. JAV dolerių, iš jų tik 1 proc. sukuria paleidimo funkcija: „Ateitis priklauso komercinėms bendrovėms, kurios yra vikrios ir greitai prisitaikančios“.
„Daugelis rytoj būsiančių sėkmingų bendrovių šiandien neegzistuoja. Mes turime jas surasti ir užauginti čia, Floridoje“, – sakė jis. Tiesa, J. Greasonas mano, kad privačios bendrovės visko padaryti negalės, todėl NASA vis tiek vaidins svarbų vaidmenį.
„Kosmose slypi žmonijos ateitis. Pažinimo ribos yra ten ir jos laukia mūsų. Jei NASA norės ir Kongresas leis, ji gali būti stipriu veiksniu praplečiančiu tas ribas“, – sakė jis.
