Artimiausiomis dienomis naktiniame Lietuvos danguje bus galima pamatyti ne dažnai pasitaikantį reiškinį – už 21 mln. šviesmečių esančią supernovą.
Stebėti užteks mėgėjiško teleskopo
Anot astronomo Algirdo Kazlausko, sprogstanti žvaigždė bus ryškiausiai matoma rugsėjo 9–12 dienomis.
„Sprogimas ypatingas tuo, kad įvyko palyginti netolimoje galaktikoje – už 21 mln. šviesmečių. Todėl supernova bus gana šviesi“, – lrt.lt sakė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas.
Daugumą supernovų nuo Žemės skiria daugiau kaip 1 mlrd. šviesmečių.
Pasak A. Kazlausko, šis kosminis reiškinys plika akimi nebus matomas, tad norintiesiems jį stebėti teks pasirūpinti bent paprasčiausia įranga.
„Su mažu, mėgėjišku teleskopėliu jau mes galėtume matyti. Reikės bent kokių dešimties centimetrų teleskopo“, – aiškino jis.
Astronomas teigia, kad geriausia melsvai baltą supernovos sprogimą stebėti vakare, o ieškoti jo reikėtų Didžiuosiuose Grįžulo Ratuose, tiksliau – šiek tiek aukščiau nei paskutinės žvaigždyno „rankenos“ žvaigždės.
„Maždaug vienodu atstumu nuo paskutinių [žvaigždžių] yra ta galaktika ir supernova ten šviečia ryškiau“, – paaiškino A. Kazlauskas.
„Bet kaip tik dabar Mėnulis labai šviesus, tai netgi jeigu bus giedra, pamatyti nebus lengva“, – įspėjo astronomas.
Reta galimybė pamatyti
Anot Oksfordo universiteto astrofiziko Marko Sullivano, galimybė stebėti sužystančią ir tuomet nublankstančią supernovą daugeliui gali pasitaikyti vieną kartą gyvenime.
„Kitos tokios gali tekti laukti daugiau kaip 100 metų“, – britų „Daily Mail“ cituoja jį.
Supernovos sprogimą pirmą kartą rugpjūčio 24 dieną pastebėjo Kalifornijos universiteto mokslininkas Peteris Nugentas, naudodamas 1,2 metro Samuelio Oschino teleskopą Kalifornijoje. Kiekvieną minutę jis tapo vis ryškesnis. Mesjė 101 galaktikoje esančios supernovos ryškumas per dieną išaugo 20 kartų.
Mokslininkus ypač džiugina tai, kad supernovą pavyko aptikti anksti. Jie reiškinį stebi naudodami visą turimą į galaktiką nukreiptą įrangą.
„Tai praktiškai vyksta mūsų galiniame kieme. Galaktikoje yra milijardai žvaigždžių. Ši supernova visą savaitgalį bus ryškesnė už jas“, – teigė P. Nugentas.
Anot mokslininkų, šis neįprastas reiškinys greičiausiai taps labiausiai tiriama supernova istorijoje.
Po kelių dienų ji nublanks, o iki spalio vidurio bus matoma tik pro teleskopą.
Po sprogimo susiformuos naujos žvaigždės ir planetos
Tokio tipo supernovos nutinka tuomet, kai ypač tanki žvaigždė baltoji nykštukė, savo dydžiu prilygstanti Žemei, o mase didesnė už Saulę, susprogsta. Po sprogimo medžiaga visomis kryptimis pasklinda maždaug vienai dešimtajai šviesos greičio prilygstančiu greičiu.
Iš po sprogimo likusios medžiagos galiausiai susiformuos naujos žvaigždės ir planetos. Tokie reiškiniai suteikia mokslininkams svarbios informacijos apie tai, kaip visata plečiasi.
Žinoma, kad panašūs supernovų sprogimai Mesjė 101 galaktikoje nutiko bent tris kartus – 1909, 1951 ir 1970 metais. Tačiau dabar mokslininkų turimi prietaisai jiems stebėti yra daug pažangesni.
Tačiau būna ir dar ryškesnių supernovų. Paskutinioji, 1572 metais įvykusioji, plika akimi buvo matoma keletą mėnesių. Istoriniai duomenys rodo, kad 1006 metais dangų nušvietė dar ryškesnė Paukščių Take sprogusi supernova. Šį reiškinį detaliai aprašė kinų, Egipto ir arabų astronomai.
Šiuolaikiniai astronomai apskaičiavo, kad ji buvo tokia ryški, kad vidurnaktį buvo galima skaityti be papildomo šviesos šaltinio.
Vytenis Radžiūnas, Indrė Antanavičiūtė
