Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
Pasirodo, kad plaudami vaisius ir daržoves vandeniu, pašaliname tik iki 70 procentų ant jų esančių mikrobų. Lietuvos mokslininkai pavojingiems mikroorganizmams naikinti siūlo vėžio gydymui naudojamą fotodinaminę terapiją.
Lietuvos mokslo premijos laureatė profesorė Živilė Lukšienė pastebėjo, kad efektyviu vėžio gydymo metodu pripažinta fotodinaminė terapija veiksminga ir naikinant pelėsį bei ant maisto produktų paviršiaus susikaupusius pavojingus mikroorganizmus. Be to, fotoaktyvia medžiaga išpurškus vaisių ir daržovių paviršių, o po kelių minučių juos apšvietus specialia šviesa, ne tik išnyksta mikrobai, bet ir patys maisto produktai genda lėčiau, o jų naudojimo laikas pailgėja beveik 40 procentų.
„Praktiškai inovatyviai galima kontroliuoti įvairių paviršių užterštumą mikroorganizmais – tai gali būti ir maisto paviršius, vaisių, daržovių paviršius, kažkokie įrengimai, kurie turi būti sterilūs. Tai labai universali technologija, ji labai efektyvi ir, kas svarbiausia, ji yra draugiška aplinkai“, – aiškina VU Taikomųjų mokslų instituto vyr. mokslo darbuotoja prof. Ž. Lukšienė.
Vėžiui gydyti naudojamą fotodinaminę terapiją pritaikius vaisių ir daržovių paviršiui apdoroti, maisto produktai ne tik genda lėčiau, bet ir ilgiau nepraranda savo išvaizdos. Be to, produktų maistinė vertė netgi pagerėja.
„Labai svarbu išsaugoti vaisių ir daržovių mitybinę vertę, nepakenkti jai, nesumažinti jų prekinės išvaizdos. Galiu pasakyti, kad mums pavyksta tai išsaugoti, o kai kuriais atvejais netgi pagerinti mitybinę vertę“, – tikina mokslininkė.
Lietuvos mokslininkai šviesai sugerti ir mikrobus naikinančioms reakcijoms paskatinti naudoja chlorofilino natrio druską. Šis maisto priedas nedaro poveikio žmogaus sveikatai. Tokia druska apipurkšti vaisiai ir daržovės įdedami į specialų šviesą spinduliuojantį prietaisą.
„Šitas prietaisas naudoja 400 nanometrų bangos ilgio šviestukus, kurie naudojami fotosensibilizacijai. Jame buvo įmontuotos impulsinės lempos. Mūsų projektas buvo skirtas tam, kad panaudotume pigesnius, patikimesnius šviestukus vietoj impulsinių lempų, ir dabar vyksta tyrimai. Kol kas jie atrodo sėkmingi“, – tvirtina VU Taikomųjų mokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Ignas Reklaitis.
Naują fotodinaminės terapijos panaudojimo būdą atradę Lietuvos mokslininkai viliasi, kad ateityje pritaikyti šį metodą bus galima ir buityje. Pasak Ž. Lukšienės, kai tik buvo sukurta mikrobangų krosnelė, ji kainavo beveik 4000 litų, tačiau pamažu technologija atpigo ir buvo pradėta naudoti virtuvėse masiškai. Tikimasi, kad taip laikui bėgant atsitiks ir su fotodinaminės terapijos metodika.
„Yra problema, yra ir sprendimas. Ir dabar mes jau galime mikrobangės aparatą nusipirkti už tikrai labai nedidelius pinigus. Visos technologijos pinga, ir jeigu jos turi kažkokių problemų, tai jos dažniausiai yra išsprendžiamos“, – teigia Ž. Lukšienė.
Kad vaisiai ir daržovės ilgiau išliktų patrauklūs ir negestų, šiuo metu jie dažnai apdorojami cheminėmis medžiagomis, kurios žmogaus organizmui gali pakenkti ir sukelti įvairių alerginių reakcijų. Mokslininkai tvirtina, kad taikant fotodinaminę terapiją chemikalų ir jų daromos žalos išvengiama, todėl tikimasi, kad naująja metodika pirmiausia susidomės būtent didieji vaisių ir daržovių tiekėjai.
