JAV muziejai varžosi, kam atiteks netrukus savo misiją baigsiantys trys NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai.
Vienas jų, „Atlantis“ savo 25 metų tarnybą baigė šią savaitę, kai grįžo iš paskutinės misijos.
„Be jokios abejonės, varžybos įnirtingos“, – teigė Kennedy kosmoso centro lankytojų komplekso Floridoje atstovas Billas Moore'as. Jo įstaiga – viena iš 21, norinčių saugoti ir eksponuoti erdvėlaivius „Atlantis“, „Discovery“ ir „Endeavour“.
Šie erdvėlaiviai nebebus naudojami, o JAV prezidentas Barackas Obama nusprendė nefinansuoti programos, turėjusios kurti juos pakeisiančius kosminius aparatus, taip tikėdamasis paskatinti privačių erdvėlaivių vystymą.
NASA paskelbė ketinanti maždaug po metų, kai iš paskutiniosios misijos, numatytos lapkritį, grįš paskutinysis erdvėlaivis„Endeavour“, atiduoti erdvėlaivius tiems, kas pasirūpins jų išsaugojimu ateities kartoms, nebent misijos būtų pratęstos.
NASA jau pasiūlė erdvėlaivį „Discovery“ Nacionaliniam oro ir kosmoso muziejui, tačiau dar nenuspręsta, kur paklius likę du erdvėlaiviai, naujienų agentūrai AFP teigė NASA atstovas spaudai Johnas Yembrickas. „Discovery“ yra seniausias iš erdvėlaivių, jis kosmose įvykdė 39 misijas.
Tuo metu muziejai grumiasi, stengdamiesi būti pirmieji eilėje ir iškovoti galimybę eksponuoti pagarbią baimę keliančius erdvėlaivius. Jau pateikta mažiausia 20 pasiūlymų, o maždaug pusė jų yra „tikrai rimti“, teigė Smithsonian instituto Nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus kuratorė Valerie Neal.
Vienas iš kandidatų – JAV nacionalinis oro pajėgų muziejus, jau nusižiūrėjęs erdvėlaivį „Atlantis“. 18 astronautų parašė laišką NASA vadovui Charlesui Boldenui, prašydami, kad erdvėlaivis atitektų šalies oro pajėgoms, kurios, anot jų, „prisidėjo prie erdvėlaivių programos kūrimo, vystymo, finansavimo ir patvirtinimo“. Tarp pasirašiusiųjų – „Apollo 16“ misijos metu Mėnulyje pabuvojęs Charlesas Duke'as ir pirmoji į Žemės palydovą nukeliavusi moteris Kathryn Sullivan.
Dėl erdvėlaivio taip pat varžosi Niujorko Interpid jūrų, oro ir kosmoso muziejus bei du NASA lankytojų centrai – Johnsono kosmoso centras Teksase ir Kennedy centras Floridoje. Manoma, kad pastarieji du turi daugiausia galimybių gauti „Atlantis“.
Tačiau vilčių nepraranda ir Adlerio planetariumas Čikagoje bei Sietlo skrydžių muziejus, nepaisant didelių dalyvavimo varžybose kaštų. Vien erdvėlaivių transportavimas ir priežiūra kainos apie 28,8 mln. dolerių.
„Tokią kainą tektų mokėti bet kuriam muziejui. Norėčiau pasakyti, kad pats erdvėlaivis atiduodamas už dyką“, – juokavo V. Neal.
Vis dar didžiulis mokestis iš pradžių siekė 42 mln. dolerių, bet buvo sumažintas. Į jį įskaičiuotas bet kokių toksiškų medžiagų pašalinimas iš erdvėlaivio, kainuosiantis 20 mln. dolerių. Šių darbų metu dalį erdvėlaivio reikės išardyti. Dar 8 milijonus kainuos didžiulio erdvėlaivio patalpinimas į „Boeing 747“ lėktuvą, kuris jį transportuos.
Savo paraišką dėl finansinių priežasčių atsiėmęs Čikagos mokslo ir pramonės muziejus paskaičiavo, kad su tokio eksponato įsigijimu susijusios išlaidos gali siekti ir 80 mln. dolerių.
Nacionalinis oro ir kosmoso muziejus planuoja, kad „Discovery“ pakeis erdvėlaivį „Enterprise“, eksponuojamą Steveno F. Udvar-Hazy'io centre, netoli tarptautinio Dulleso oro uosto, teigė V. Neal. Muziejaus pagrindinis pastatas Vašingtone per mažas, kad jame tilptų gigantiškas erdvėlaivis.
Gavęs „Discovery“, seniausią erdvėlaivį „Enterprise“ muziejus grąžins NASA, kuri jį perkels į kitą muziejų. Ar „Enterprise“, kuris niekada neskrido kosmose ir buvo naudojamas tik bandymams, bus kaip paguodos prizas?
„Ne, tai vis dar prizas. „Enterprise“ istorija yra labai išskirtinė“, – užtikrino V. Neap ir priminė, kad erdvėlaivis 1983 metais keliavo į Paryžiaus oro paradą, kur tapo „didele sensacija“.
