JAV ir D. Britanijos genetikai atrado, kad ligšiolinis lyčių genetikos supratimas buvo ne visai teisingas. Pasirodo, vyriškiems požymiams pasireikšti būtini genai yra ne tik Y, bet ir X chromosomoje. Mokslininkai atrado, kad moteriškoje X chromosomoje esama genų, būtinų spermai formuotis.
Šis genetikų atradimas pristatytas žurnale „Nature Genetics“.
Pranešama, kad tyrimo autoriai atradimą padarė nagrinėdami žmonių ir pelių X chromosomas (kiekvienoje iš jų yra maždaug po 800 genų). Pasak „Science Now“, daugelis mokslininkų manė, jog ši chromosoma evoliucijos eigoje kito sąlyginai mažai, tačiau eksperimentai atskleidė, jog buvo visiškai priešingai. Pelės ir žmogaus genomo analizė liudija, kad žmogaus X chromosomoje esantys 144 genai neturi analogų lytinėje pelės chromosomoje. Tačiau pelių X chromosomoje yra 197 unikalūs genai: tai kur kas daugiau, nei tikėjosi teoretikai, sakoma pranešime.
Bandydami nustatyti unikalių žmogaus X chromosomos genų funkcijas mokslininkai aptiko, kad mėginiuose, paimtuose iš moterų organizmo, daugelis šių genų neveikia. Paaiškėjo, kad iki šiol „moteriška“ laikyta X chromosoma saugo dalį specifinių vyrų organizmui skirtų genų. Tarp jų, pasirodo, esama ir genų, atsakingų už spermos gamybą. Šis atradimas, mokslininkų teigimu, yra ypač svarbus reprodukcinei medicinai.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad daugelio kitų genų funkcijos kol kas neaiškios. Gali būti, kad X chromosomos indėlis į vyriškų požymių raidą pasirodys dar didesnis ir neapsiribos vien tik poveikiu lytinių ląstelių formavimuisi. Lytines chromosomas tiriantys genetikai tikisi ne tik daugiau sužinoti apie genetinį lytinio dauginimosi pagrindą, bet ir gauti žinių apie visą eilę įgimtų ligų, susijusių su X chromosomos genais. Viena iš X chromosomoje vykstančių mutacijų nulemtų ligų yra hemofilija.
