Pasitelkdami technologijas, mokslininkai įprastas chemines medžiagas suskaido į mikroskopines nanodaleles, kurios, pasirodo, gali turėti kitokių savybių nei pradinė medžiaga. Dėl šių savybių nanodalelės plačiai naudojamos kosmetikos, kuro, dažų, tekstilės, elektronikos, vaistų, sporto įrankių pramonėje. Teigiama, kad į nanodaleles vis dažniau ėmė dairytis ir maisto pramonės atstovai.
Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Ona Sužiedelytė sako, kad siekdami geriausios savo prekės išvaizdos maistininkai nanodaleles naudoja visur: šokolade – kad ilgiau blizgėtų, kečupe – kad lengviau išbėgtų iš buteliuko, prieskonių mišiniuose – kad išliktų birūs. Specialistė taip pat pabrėžia, kad tikslus nanodalelių naudojimo mastas iki šiol nežinomas.
„Jau visame pasaulyje ne vieneri metai naudojamos nanodalelės, tiesiog nėra tikslių duomenų, kokiomis apimtimis jos yra naudojamos“, - sako ji.
Kai kurie mokslininkai mano, kad nanodalelės gali būti kenksmingos žmogaus organizmui. Onos Sužiedelytės teigimu, tai paaiškės tik po kelerių metų, kai Europos mokslininkai baigs tyrimus.
„Tarkim, dėl titano dioksido tik 2015, dėl silicio dioksido – tik 2016, o yra tokių medžiagų, kurioms tyrimus nuspręsta pabaigti tik 2018 metų gruodžio 31 dieną. Panaši situacija ir su GMO produktais. Manoma, kad rizika gali būti, bet kol kas ji dar nenustatyta“, - kalbėjo O. Sužiedelytė.
Asociacijos Lietuvos maisto pramonė direkotrės Irmos Pylipienės žiniomis, Lietuvos maistininkai nanodalelių kol kas nenaudoja.
Europos Komisijos rūpesčiu, nuo šių metų gruodžio vidurio įsigalios reikalavimas ženklinant prekes nurodyti, kad jose yra nanodalelių.