Ankstesniuose tyrimuose dėmesys buvo skiriamas elgesio, kognityvinės funkcijos ir charakterio bruožų skirtumams tarp vienturčių ir didesnėse šeimose augusių vaikų. Natūralu, kad vaikai, augę vieni, neturi dalintis tėvų dėmesiu, sulaukia daugiau palaikymo, tačiau jie neįgauna ankstyvos dalinimosi bei konkuravimo patirties.
Čongčingo Pietvakarių universiteto mokslininkai, atlikdami šį tyrimą, publikuotą žurnale „Brain Imaging and Behavior“, siekė sužinoti, ar tokie elgesio skirtumai turi nervinį pagrindą. Jame taip pat nagrinėjama, ar skirtinga vaiko augimo aplinka iš tikrųjų paveikia vaiko smegenų struktūrinį vystymąsi.
Kinijoje, siekiant suvaldyti populiacijos augimą, nuo 1979 m. iki 2015 m. veikė vieno vaiko politika, dėl kurios smarkiai išaugo vienturčių vaikų skaičius.
Tyrime dalyvavo 250 studentų, – šis skaičius, tiesa, yra gana mažas – iš kurių apie pusę užaugo vieni. Tyrimo metu, patvirtintais metodais, buvo tiriamos dalyvių smegenys, taip pat asmenybė, kūrybiškumas ir intelektas.
Patvirtindami ankstesnių tyrimų išvadas, atlikti testai parodė, kad vienturčiai vaikai pralenkė augusius didesnėse šeimose savo kūrybingumu, tačiau, kaip ir buvo tikėtasi, pasirodė prasčiau analizuojant malonias charakterio savybes.
Tyrimo metu buvo aptikta, kad smegenų dalies, susijusios su charakterio savybėmis, struktūra, tarp dviejų žmonių grupių, skiriasi.
Vienturčiai vaikai, geriau pasirodę tiriant jų kūrybiškumą, turi daugiau pilkosios medžiagos smegenų momeninėje skiltyje, kuri susijusi su protiniu lankstumu ir vaizduote. Tačiau tie, kurie augo vieni ir turi mažiau malonių charakterio savybių, turėjo mažiau pilkosios medžiagos kaktos skiltyje, kuri veikia mąstant apie save santykyje su kitais.
Pasak mokslininkų, tai parodo, jog šeimos aplinka paveikia struktūrinį smegenų vystymąsi, formuoja asmenybę neurologiniu pagrindu.
Dėmesys atkreipiamas ir į senesnius tyrimus, kurie parodė, kad vienturčiai vaikai yra labiau linkę turėti aukštesnį intelektą ir būti kūrybingesni, o tai pasireiškia gerais rezultatais mokykloje.
Tačiau, kaip sako mokslininkai, kai nereikia dalintis tėvų, ir iš dalies senelių, dėmesiu, gali pasireikšti mažiau pageidautinos charakterio savybės: priklausomumas, savanaudiškumas ir prasti socialiniai sugebėjimai. Vienturčiai vaikai neturi galimybės anksti įgyti ir lavinti socialinių įgūdžių, emocinės paramos ir empatijos.
