Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkų grupė, vadovaujama Graydeno Solmano, tyrė smegenų veiklą situacijose, kai reikia surasti kokį nors daiktą. Trumpai apibendrinus jų tyrimo rezultatus, paskelbtus portale „Sciencediret.comc“, galima pasakyti, kad tais atvejais, kai, tarkime, skubėdami niekaip negalite rasti raktų, nors juos laikote savo delne, atitinkamos jūsų smegenų sistemos veikia nesinchroniškai. Tai reiškia, kad smegenų dalis, atsakinga už paieškos atlikimą, veikia greičiau, nei sistema, atsakinga už suvokimą, skelbia „New Scientist“.
Kanados tyrėjai savo eksperimente naudojo specialią kompiuterinę programą – užduotį, reikalaujančią tarp įvairiaspalvių figūrų rasti nurodyta objektą. Savanoriai eksperimento dalyviai turėjo surasti nurodytą daiktą kaip galima greičiau, o kompiuteris fiksavo jų rezultatus.
Paaiškėjo, kad 10 - 20 proc. savanorių negalėdavo surasti ieškomo daikto, nors jau būdavo jį pasirinkę pelės žymekliu.
Iš pradžių tyrėjai manė, kad žmonės dėl streso tiesiog pamiršdavo, ko ieško. Kad tai patikrintų, jie panaudojo atminties vertinimo testus. Mokslininkai norėjo prieš užduoties vykdymą apkrauti savanorių atmintį, taip tikėdamiesi sumažinti paieškos rezultatyvumą. Tačiau paaiškėjo, kad jie klydo.
Pasirodo, paieškos rezultatyvumas nepriklausė ne tik nuo atminties, bet ir nuo dėmesio sukaupimo stiprumo. Pelės žymeklio judesių kompiuterio ekrane analizė atskleidė, kad po to, kai savanoriai praleisdavo ieškomą objektą, jų judesiai sulėtėdavo. Tyrėjai mano, kad smegenų dalis, atsakinga už judesius, veikdavo greičiau už regėjimo sistemą. O tai reiškia, kad norint ką nors surasti, regėjimo sistemai reikia duoti daugiau laiko, sakoma pranešime.
Pelės žymeklio sulėtėjimas reiškė, kad žmonės žinojo praleidę ieškomą objektą: taip organizmas bandydavo sulėtinti judėjimo sistemą, kad regėjimo sistema galėtų prie jos prisiderinti, ir žmogus galėtų sąmoningai įvertinti aplinką.
