Diskutuojant apie nežemišką gyvybę Visatoje, neretai linkstama tokias gyvybės formas įsivaizduoti kaip radikaliai besiskiriančias nuo mūsų planetoje egzistuojančios gyvybės. Tačiau Masačiusetso technologijos universiteto (MIT) tyrėjai tikina, kad kaimyninėse Paukščių Tako galaktikos srityse gyvybė turėtų būti panaši į žemiškąją.
Maža to, minėtas mokslininkų kolektyvas mėgina sukurti nežemiškos gyvybės DNR dekoderį, kurį, tikimasi, NASA/ESA planuojamų misijų metu 2018 m. būtų galima nuskraidinti į Marsą.
„Jei Marse egzistuoja gyvybė, ji galėtų būti susijusi su žemiškąja“, - teigia Masačiusetso universiteto inžinierius Christopheris Carras.
Pagrindinis tyrėjų argumentas yra toks: Marsas ir Žemė savo egzistencijos metu apsikeitė milijardais tonų uolienų. Tomis uolienomis galimai keliavę mikrobai galėjo būti pakankamai atsparūs, kad atlaikytų tokią kosminę kelionę. Tas pats pasakytina ir apie DNR struktūras. Tiesa, Marso paviršiuje jį pasiekusioms gyvybės formoms išgyventi galimybių būtų ne tiek jau ir daug. Tačiau parūpinus skydą, saugantį nuo ultravioletinės ir kitos kosminės spinduliuotės, galimybės išlikti kaip reikiant padidėtų. Tokį skydą galėtų atstoti Marso dirvožemio paviršinis sluoksnis.
Tad DNR dekoderis būtų sukonstruotas raustis į Marso gelmes. Jei Raudonojoje planetoje kada nors ir buvo gyvybės apraiškų arba organinės kilmės medžiagų (kad ir iš kur jos bebūtų – iš Žemės ar iš kurio nors kito visatos kampelio), nežemiško genomo paieškos projektas (SETG – Search for Extraterrestrial Genomes) leistų išskirti, apibrėžti ir identifikuoti nukleino rūgštis tiesiog pačiame Marse, be būtinybės skraidinti jas į Žemę.
„Kad Marse pavyks aptikti organinės kilmės medžiagų, tikisi visi, - spalį NASA astrobiologijos konferencijoje kalbėjo Kornelio universiteto planetariumo mokslininkas Steve'as Squyresas. – Visai įmanoma, kad toje planetoje iš tiesų kadaise egzistavo gyvybė. Jei teisingai pasirinktume vietas būsimiems tyrimams, visai tikėtina, kad juose pavyktų aptikti ieškomų požymių.“
„Jei Raudonojoje planetoje bandytume ieškoti kažkokių itin egzotiškų gyvybės formų, galime pasijusti kaip reikiant apsikvailinę, - pridūrė S.Squyresas. – Žinoma, gyvybė ten galėjo susiformuoti nebūtinai tokia, kaip Žemėje, tačiau toks scenarijus yra labiausiai tikėtinas.“
„Jei Marse surastos DNR ar RNR struktūra būtų panaši į mums žinomą DNR ar RNR struktūrą, mūsų kuriamas prietaisas sugebėtų tokią DNR aptikti, jei tik tokia ten yra“ – tvirtina Ch.Carras.
Technologija šiuo metu dar tik kuriama, o jos bandymai planuojami po kelerių metų. Jie vyktų arba Atakamos dykumoje, Čilėje arba Antarktidoje. Žemėje tai – vienintelės dvi sritys, kuriose klimato sąlygos panašios į sausų, itin žemos temperatūros Marso dykumų klimato sąlygas. Jei žvalgomieji bandymai būtų sėkmingi, artimiausių dešimtmečių aušroje būtų galima planuoti naują gyvybės paieškų Marse etapą.
Priminsime, jog visai neseniai NASA paskelbė apie tai, jog vieno iš Marso ugnikalnių šlaite aptiko mineralinių klodų, kuriuose gali būti mikrobiologinės gyvybės apraiškų ar liekanų.
Saulius Žukauskas
