Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa.
Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com.
„Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky. Jis – Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius, prisijungęs prie kitų 17 mokslininkų tam, kad praneštų, jog naujoji planeta Žemė gali toli gražu nebus maloni vieta gyventi.
A. Barnosky ir jo kolegų įsitikinimu, pernelyg didelė aplinkos apkrova veda keliu, kuriuo sugrįžti nebus įmanoma. Mokslininko teigimu, planetos atsakas į tai – netikėti veiksniai, skatinantys milžiniškus globalinius pokyčius ir perėjimus.
Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių – paskutinio ledynmečio pabaiga. Maždaug per 3000 metų Žemė, kurios 30 proc. paviršiaus dengė ledas, kone visiškai jį prarado. Daugumą išnykusių rūšių (tarkime, mamutų) šis likimas ištiko per 1600 metų. Žemės biologinė įvairovė, mokslininko žodžiais tariant, iki šiol neatsinaujino.
Profesoriaus teigimu, žmonės sukelia pokyčius net greičiau nei natūralūs veiksniai, kadaise išjudinę ledus, – ir šie pokyčiai, jo įsitikinimu, kur kas didesni.
Nuo pramonės revoliucijos pradžios anglies dioksido kiekis atmosferoje išaugo 35 proc., oro temperatūra sparčiai kyla. Be to, A. Barnovsky pažymėjo, kad žmonija kardinaliai pakeitė 43 proc. Žemės sausumos paviršiaus – juos užpildė miestais ar dirbamos žemės plotais.Paskutiniu ledynmečio periodu pasikeitė tik 30 proc. sausumos paviršiaus. Žmonijos populiacija smarkiai išaugo, grasindama jau ir taip ribotiems ištekliams.
Visų šių pokyčių ir veiksnių rezultatą, mokslininko teigimu, numatyti sunku. Remdamasis ankstesnių pereinamųjų laikotarpių baigtimis, A. Barnosky su kolegomis spėjo, jog galima tikėtis didžiulės gyvūnų rūšių dalies išnykimo (paskutinio ledynmečio pabaigoje išnyko pusė stambių žinduolių rūšių), taip pat – gyvūnų išvaizdos pokyčių. Žmonija, negailestingai naudodama išteklius, susidurs su jų badu.
Liūdnos pabaigos išvengti galima, mokslininkų grupės teigimu, tik artimai bendradarbiaujant – būtina tarptautinė kooperacija. Veikdama šiandienos tempais ir sąlygomis, žmonija iki 2025 metų jau naudos 50 proc. sausumos paviršiaus. Iki 2050 metų žmonijos populiacija sieks 9 milijardus, tad, A. Barnosky įsitikinimu, būtina vengti eikvojimo, išteklius, energiją naudoti ir gaminti kuo efektyviau. Žmonės privalo susikoncentruoti ties atsinaujinančiais ištekliais, saugoti rūšis ir Žemę ateities kartoms.
