Visiems žinoma, kad akumuliatoriai paprastai veikia dėl juose esančių komponentų cheminių reakcijų. Deja, šie komponentai vėliau gali labai smarkiai pakenkti ne tik žmogui, bet ir gamtai. Merilando universiteto (JAV) mokslininkai gali pakeisti šią problemišką situaciją. Hongli Zhu vadovaujama grupė nusprendė, kad geriausia būtų akumuliatorius gaminti iš… medienos. Taip esą sumažės savikaina, o kartu juos bus galima lengvai perdirbti.
Dabar populiariausios yra ličio jonų baterijos. Ličio jonai jose perneša krūvį judėdami nuo neigiamo prie teigiamo elektrodo. Tokia pati koncepcija naudojama ir „mediniame akumuliatoriuje“, tik vietoje ličio naudojamas natris.
Įkrovimo ir iškrovimo proceso metu akumuliatoriai po truputį „išsipučia“, ir kietos medžiagos pradeda deformuotis. Celiuliozės pluoštai, pagaminti iš geltonojo uosio, yra lanksti medžiaga, taigi gali atlaikyti deformacijos sukeliamą apkrovą. Pluoštai turi mineralų turtingo vandens, o tradicinėse baterijose jų analogais galima vadinti elektrolitus. Taip mediena tampa tinkama medžiaga skystiems elektrolitams laikyti, taigi gali tapti aktyvia akumuliatoriaus dalimi.
Medienos pluoštai padengiama plonu alavo sluoksniu, po to jie gali atlaikyti apie 400 įkrovimo ir iškrovimo ciklų. Tai daugiau, nei kai kurių ličio jonų baterijų, jau nekalbant apie kitas nanodydžio baterijas. Tiesa, energijos saugojimo natrio jonų akumuliatoriuose efektyvumas yra mažesnis nei naudojant litį. Pradiniame etape bus pasiektas 339 mAh/g talpos rodiklis, tuo tarpu teorinis maksimumas šiuo metu siekia 847 mAh/g.
Žemas energijos saugojimo tankis neleidžia šios technologijos naudoti išmaniuosiuose telefonuose. Tačiau tai gali būti panaudota pramoninėje gamyboje arba saulės elektrinėse. Tiesa, dar reikia išspręsti nanodydžių klausimą: mokslininkų sukurti natrio jonų elementai buvo 1000 kartų plonesni už popieriaus lapą. Vis tik mokslininkai nenusimena ir žada toliau tobulinti savo „medinius akumuliatorius“.
