Jie ištyrė nacionalinio registro ir 274 tūkst. Švedijos piliečių, kuriems 1998-2013 metais buvo diagnozuotas miokardo infarktas, duomenis. Tiriamųjų amžius – 50-89 metai.
Paaiškėjo, kad esant oro temperatūrai žemesnei nei 0 laipsnių pagal Celsijų, širdies smūgis ištikdavo 10 proc. dažniau. Tai ypač aiškiai matėsi sergančių miokardo infarktų su ST segmento pakilimu – pavojingiausia šios ligos atmaina.
Mokslininkai sugretino turimus duomenis su užterštumo lygiu, norėdami aptikti sąryšį tarp širdies ligų ir ekologinės būklės, tačiau, jų teigimu, reikšmingų pokyčių šie statistiniai duomenys neparodė.
Temperatūros įtaka yra aiškinama žemesnėje temperatūroje labiau susitraukiančiomis kraujagyslėmis, dėl ko į širdį patenka mažiau deguonies. Maža to, žiemą žmonės dažniau peršąla ir serga gripu, o tai taip pat padidina širdies smūgio galimybę, tvirtinama tyrime.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad temperatūrai kylant 3-4 laipsniais aukščiau 0 širdies smūgių skaičius mažėjo.
