Aukso kruopelės, kurias matote šioje fotografijoje, buvo rastos ne kasyklų šachtose ir ne upėje. Šį auksą pagamino bakterijos, tvirtina Mičigano valstijos universiteto (JAV) mokslininkai. Unikaliosios bakterijos yra prisitaikiusios išgyventi ypatingai nuodingoje aplinkoje ir išskirti 24 karatų aukso grynuolius. Tikro aukso grynuolius.
Galbūt pasaulio nuo ekonominių negandų šios bakterijos ir neišgelbės, tačiau mikrobiologijos ir molekulinės genetikos profesoriaus Kazemo Kašefio (Kazem Kashefi) ir jo kolegos, elektronikos menų ir intermedijų profesoriaus Adamo Brauno (Adam Brown) materialinę padėtį gal ir pagerins.
Aukso kruopelės, kurias matote šioje fotografijoje, buvo rastos ne kasyklų šachtose ir ne upėje. Šį auksą pagamino bakterijos.Gizmodo.com Leidėjų nuotr.
K. Kašefis ir A. Braunas įrengė nedidelę laboratoriją, kurioje Cupriavidus metallidurans bakterijos gamtoje susidarantį nuodingą aukso chlorido skystį paverčia 99,9 proc. grynumo auksu. Anot K. Kašefio, šios bakterijos išdarinėja „tikrus mikrobinės alchemijos stebuklus“, paversdamos tai, kas visiškai neturi naudos, į nepaprastai vertingą metalą.
Cupriavidus metallidurans bakterijos yra labai atsparios toksinėms medžiagoms – net 25 kartus atsparesnės nei manyta iki šiol. Bakterijos kuklioje laboratorijoje maitinamos aukso chloridu ir šį nuodą paverčia vertingu metalu. Mokslininkai mano, jog tokie procesai šioms bakterijoms yra būdingi ir natūralioje aplinkoje.
Kitaip tariant, Cupriavidus metallidurans minta nuodais, o tuštinasi grynu auksu. Jei viduramžių alchemikai ir ieškojo filosofinio akmens – magiško elemento, kuris šviną paverstų auksu – tai šios bakterijos gali būti vienos rimčiausių pretendenčių į tokį titulą. Tiesa, reikalas tas, kad tai – ne mineralas, o mikroorganizmas.
