Jei mums kada nors pavyks užmegzti ryšį su ateiviais, juos greičiausiai labiau domins Van Goghas ir Bachas, o ne Einsteinas ar Newtonas, teigia mokslininkai. Menas ateivius gali žavėti labiau nei mokslas todėl, kad bet kokia nežemiška civilizacija, su kuria pavyks susisiekti, greičiausiai bus žymiai senesnė ir daug labiau technologiškai išsivysčiusi, „SETIcon“ konferencijoje, skirtoje nežemiškų būtybių paieškoms, tvirtino mokslininkai.
Apie mokslą ir matematiką žmonės ateiviams greičiausiai negalėtų papasakoti nieko, ko šie jau nežinotų. O mūsų menas ir muzika yra išskirtinai žmogiškas dalykas, kuris nežemiškoms būtybėms atrodytų žavingas, rašo SPACE.com.
„Ką kiti norėtų apie mus sužinoti? Ką mes galime jiems pasiūlyti? Jei jie taip toli pažengę, mes greičiausiai nieko negalime išmokyti apie mokslą, bet mes galime jiems papasakoti, ką reiškia būti šiame pavojingame taške, kai nežinome, ar išliksime kaip rūšis“, – konferencijoje kalbėjo SETI (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence – nežemiško intelekto paieška) instituto Kalifornijoje darbuotojas Douglas Vakochas.
Labiau išsivysčiusi ateivių civilizacija greičiausiai jau įveikė problemas, kurios kelia grėsmę tokioms paauglystėje esančioms rūšims kaip mūsiškė, pavyzdžiui, kaip gyventi nenustekenant planetos, kaip nesusinaikinti su biologiniais ir pramoniniais ginklais, mano D. Vakochas.
Ateiviai net gali būti pamiršę, ką reiškia gyventi taip, kaip mes, kai nuolat abejojama dėl ateities. O geriausias būdas jiems parodyti, ką reiškia būti žmogumi, – pasitelkus muziką ir meną, tvirtina mokslininkas.
Vis dėlto, ateiviai greičiausiai labai skirsis nuo mūsų, tad jiems bus sunku suprasti mūsų meną. Mums pasisektų labiausiai, jei meno kūrinius pristatytume naudodami kalbą ir matematinius modelius, kurie yra labiau universalūs, kalbėjo D. Vakochas.
Klasikinės muzikos saugyklos ClassicalArchives.com kūrėjas Pierre'as Schwobas teigia, kad tokie muzikiniai kūriniai, kaip Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“, kurie sukurti remiantis matematiniais modeliais, ateiviams būtų priimtinesni.
„Manyčiau, kad bet kokia civilizacija suprastų, kad tai nepaprastai gražu. Tačiau mes neturime nė menkiausio supratimo, ką vertintų ateivių civilizacija“, – teigė P. Schwobas.
Anot jo, geras pasirinkimas būtų ir kiti J. S. Bacho, Antonio Vivaldi ir kitų baroko kompozitorių kūriniai, nes jie darnūs ir harmoningi.
Kalbėdamas apie vizualųjį meną, komiksų dailininkas Paulas Duffieldas mano, kad ateiviams reikėtų parodyti prerafaelitų kūrinių.
„Turtingą trijų dimensijų beveik fotografišką atvaizdavimą būtų lengviau interpretuoti. Be to, tai labai ekspresyvu“, – teigė jis.
Be to, žinios apie tai, kaip ateiviai kuria meną, galėtų būti vienu įdomiausių tokio kontakto aspektų.
„Jei galėtume paklausti tik vieną klausima, manyčiau geriausia būtų pasiteirauti ne „Ar turite religiją?“, bet „Ar turite muziką?“, – sakė SETI vyresnysis astronomas Sethas Shostakas.
