• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daug paukščių ir keletas kitų gyvūnų dažnai stovi ant vienos kojos ir taip ilsina antrąją. Tačiau flamingai ant tos pačios kojos gali išstovėti neįtikėtinai ilgai. Jie dažnai taip ir miega, nejausdami poreikio pasikeisti koją, ant kurios jie stovi. Kaip jiems tai pavyksta? Šis klausimas seniai domino mokslininkus, bet dabar keletas netradicinių metodų leido jiems priartėti prie tiesos.

Daug paukščių ir keletas kitų gyvūnų dažnai stovi ant vienos kojos ir taip ilsina antrąją. Tačiau flamingai ant tos pačios kojos gali išstovėti neįtikėtinai ilgai. Jie dažnai taip ir miega, nejausdami poreikio pasikeisti koją, ant kurios jie stovi. Kaip jiems tai pavyksta? Šis klausimas seniai domino mokslininkus, bet dabar keletas netradicinių metodų leido jiems priartėti prie tiesos.

REKLAMA

 Viena iš tikėtiniausių hipotezių yra tai, kad flamingai nepavargsta. Jei žmogus ar koks kitas gyvūnas ilgiau stovėtų ant vienos kojos, jos raumenys labai greitai pavargtų. Mokslininkai mano, kad flamingai to nejaučia, todėl keisti kojos neturi pagrindo. Džordžijos Technologijų Instituto mokslininkai nusprendė patikrinti šios hipotezės teisingumą, tačiau tam prireikė netradicinių metodų.

Ši hipotezė remiasi mintimi, kad flamingui nereikia didelių raumenų pastangų išlaikyti vieną pakeltą koją. Tai yra, jiems nereikia įtempti jokių raumenų, kad ilgą laiką išstovėtų ant vienos kojos. Šis atsipalaidavimas ir leidžia jiems užmigti taip stovint. Todėl mokslininkai iš vietinio zoologijos sodo pasiėmė porą negyvų flamingų ir pradėjo eksperimentuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Jie pastatė negyvus flamingus ant vienos kojos, prilaikydami juos spaustuvais, ir tiksliai išmatavo, kiek pastangų jiems prireikia, norint išstovėti ilgą laiką. Jie taip pat išskrodė vieno flamingo kojas, bandydami išsiaiškinti, ar jų struktūra yra tinkama flamingui stovėti ant vienos kojos nenaudojant raumenų. Galiausiai, mokslininkai tyrinėjo ir gyvus flamingus, bandydami įžiūrėti, ar stovėdami jie svyruoja, ar turi reaguoti į šį svyravimą, ir kuomet mieliau stovi ant abiejų kojų.

REKLAMA

Mokslininkai padarė netikėtą atradimą. Visų pirma, kaip ir manyta, buvo išsiaiškinta, kad flamingams raumenys nėra reikalingi, norint stovėti ant vienos kojos. Antra, jie pastebėjo, kad flamingams yra beveik neįmanoma stabiliai išstovėti ant abiejų kojų - tam tiesiog reikia per didelių raumenų pastangų. Bet kodėl taip yra?

Kai flamingas stovi ant vienos kojos, jo kūno svoris suspaudžia raumenis į nelankstų derinį. Kažkur galūnės viduryje nedideli raumenys visiškai susitraukia ir tokie išlieka, šiek tiek reaguodami į vibracijas ir siūbavimą. Flamingams stovėti ant vienos kojos miegant daug lengviau, nes tuomet jie visai nejuda.

Bet kodėl flamingų evoliucija pasuko tokia kryptimi? Mokslininkai teigia, kad paukščiai stovėdami ant abiejų kojų praranda daug kūno šilumos. Tai ypač aktualu tiems paukščiams, kurie daug laiko praleidžia vandenyje. Kartu taip pailsinama koja - galiausiai viena koja vis tiek nuvargsta ir turi būti keičiama.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų