Mobiliosios grėsmės antrąjį ketvirtį:
- naujų mobiliųjų kenkėjiškų programų skaičius išaugo 2,8 karto, palyginti su pirmuoju, – iki 291 800.
- užfiksuota 1 milijonas kenkėjiškų programų diegimo paketų – tai 7 kartus daugiau nei pirmąjį.
Mobilioji bankininkystė išlieka pagrindinis mobiliųjų grėsmių tikslas. Ataskaitoje minima ataka „Trojan-SMS.AndroidOS.OpFake.cc“, kuri buvo pajėgi atakuoti ne mažiau kaip 29 bankininkystės ir finansų programas. Naujausia „Trojos“ viruso versija, atsiradusi antrąjį ketvirtį, yra pajėgi atakuoti 114 (keturis kartus daugiau) bankų ir finansinių taikomųjų programų. Jos pagrindinis tikslas – pavogti vartotojo prisijungimo duomenis, tarp kitų tikslų – keletas populiariausių elektroninio pašto programų.
Internetinių atakų finansinės grėsmės:
Gauta 5 900 000 pranešimų apie kenkėjiškų programų bandymus pavogti pinigus iš banko sąskaitų per internetinę prieigą – tai 800 000 mažiau nei pirmąjį ketvirtį.
2015 m. antrąjį ketvirtį vartotojai Singapūre daugiausiai patyrė internetu plintančių bankininkystės „Trojos“ viruso atakų – 5,3 proc. jų susidūrė su šia grėsme. Antroje vietoje – Šveicarija (4,2 proc.), toliau seka Brazilija (4 proc.), Australija (4 proc.) ir Honkongas (3,7 proc.). Pažymėtina, kad dauguma į dešimtuką patenkančių šalių yra technologiškai pažangios ir turi išvystytą bankinę sistemą, kuri ir pritraukia nusikaltėlių dėmesį.
Finansinės grėsmės neapsiriboja vien kenkėjiškomis programomis, atakuojančiomis internetinės bankininkystės sistemų klientus. Be banko kenkėjiškų programų (83 proc.), finansinės grėsmės kyla dėl „Bitcoin“ kalnakasių“ (9 proc.) – tai kenkėjiškos programos, kurios naudoja aukos kompiuterio skaičiavimo resursus generuoti bitkoinus, taip pat „Bitcoin wallet stealers“ (6 proc.) ir klavišų blokavimo programos (2 proc.).
Tikslinės kibernetinės atakos
Antrąjį ketvirtį įmonės globalių tyrimų ir analizės komanda atskleidė keturias kibernetinio šnipinėjimo kampanijas: „CozyDuke“, „Naikon“, „Hellsing“ ir „Duqu 2.0“. Rinkliavos buvo renkamos iš vyriausybinių agentūrų, komercinių bendrovių, kitų aukšto lygio organizacijų.
Antrąjį ketvirtį taip pat pastebėtas kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis – į jas buvo nusitaikiusios kibernetinio šnipinėjimo kampanijos „Grabit“. Kibernetinių nusikaltėlių dėmesys buvo nukreiptas į tokius ekonomikos sektorius kaip chemijos pramonė, nanotechnologijos, švietimas, žemės ūkis, žiniasklaida ir statyba.
„Antrąjį ketvirtį mes pradėjome svarbią iniciatyvą „Saugūs išmanieji miestai“, kuria siekiama užtikrinti išmaniųjų miestų plėtrą ir jų kibernetinį saugumą. Jei apsaugos priemonių neplanuojama vystymosi stadijoje, vėliau tai gali turėti rimtų padarinių“, – pažymėjo ekspertas Aleksandras Gostevas.
